„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 07 17 /12:45

Lietuvos automobilių rinka grįžta į 2017-ųjų lygį: ne visi suspėjo į nuvažiuojantį traukinį

Kiekvienais metais nuo 2015-ųjų augusi Lietuvos automobilių rinka metų pradžioje sulėtėjo. Užsidarę Ukrainos vartai paliko randą šalies naudotų automobilių prekyboje ir panašu, kad žaizdos šiemet užgyti nebespės.
Automobilių turgus
Kauno automobilių turgus / Mato Miežonio / 15min nuotr.

Pokyčius pajuto ne visi

Antrąjį ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje tęsėsi tendencijos, kurios pasitiko ir metų pradžią. Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per 2019-ųjų antrąjį ketvirtį Lietuvoje įvyko 114,3 tūkst. automobilių sandorių arba 17,8 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu. Portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, pokyčius rinkoje labiausiai pajuto naudotų automobilių pardavėjai.

„Vasario mėnesį naudotų automobilių eksportas į Ukrainą sumenko net kelis kartus. Tai tęsiasi iki šiol – sumažėjusią naudotų automobilių paklausą jaučia ne tik šios srities verslininkai, bet ir nuosavus automobilius pardavinėjantys privatūs asmenys“, – teigia M. Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad Lietuvoje registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų skaičius per antrąjį šių metų ketvirtį smuktelėjo beveik dešimtadaliu – 9 proc., o pastoviai registracijai į Lietuvą įvežamų naudotų transporto priemonių sandoriai sumenko net 17,3 proc.

Dažniausiai lietuviai rinkosi naudotus vokiškus automobilius, o iš užsienio šalių įvežė senesnes transporto priemones. Beveik tris ketvirtadalius, 73,4 proc. importo rinkos sudarė dyzelinu varomi modeliai, nors šio degalų tipo rinkos dalis po truputį – kasmet keliais proc. punktais – mažėja. Latvijoje tokie automobiliai sudarė 87,9 proc., o Estijoje 79,6 proc. sandorių.

Importuojamų automobilių lyderiai Lietuvoje – „Volkswagen“, BMW, „Opel“, „Audi“ ir „Toyota“. O savininkus dažniausiai keitė „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf/Rabbit“ bei 3 ir 5 serijos BMW.

Yra kuo pasidžiaugti

Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais populiariausios 11 – 15 metų amžiaus grupės automobiliai sudarė net 45 proc. visos naudotų automobilių importo rinkos. Optimistiškai nuteikia tai, kad 1-5 metų amžiaus iš užsienio įvežtų automobilių paklausa per metus paaugo net 4,5 proc. punkto (iki 13,5 proc.), o 16 – 20 metų senumo transporto priemonių sandorių skaičius sumenko 5,4 proc. punkto (iki 14,4 proc.). Tačiau visa tai, anot Mato Buzelio, yra tik pirkėjų iš Ukrainos deficito pasekmės.

„Lietuviai buvo pripratę prie Ukrainiečių. Jie pirkdavo viską – ne tik vidutinės kainos ar brangesnius automobilius, bet ir tokias transporto priemones, kurių Lietuvoje remontuoti ir eksploatuoti buvo ekonomiškai nebetikslinga. Pavėlavo tie, kurie savo senus automobilius norėjo parduoti ne tik greitai, bet ir už gerą kainą“, – šių metų pokyčius akcentuoja M.Buzelis.

Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina dėl padidėjusios naujesnių ir sumažėjusios senesnių automobilių sandorių proporcijos paaugo iki 4300 eurų. 2018 metų antrąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 3600 eurų.

Apyvarta už visus sandorius siekė 710 mln eurų. Visiškai naujų automobilių – daugiau nei 284 mln eurų.

Viršijo visus lūkesčius

Naujų automobilių registracijų skaičius antrąjį ketvirtį viršijo visus lūkesčius. Per šį periodą šalyje užfiksuota daugiau tokio tipo sandorių nei per visus 2013-uosius metus – 14,6 tūkst. vnt. arba net 37,6 proc. daugiau nei per antrąjį praėjusių metų ketvirtį. Tačiau automobilių rinkos ekspertas M.Buzelis siūlo neskubėti džiaugtis tokiais skaičiais.

„Būtų puiku, jeigu naujų automobilių rinka organiškai augtų tokiu tempu. Vis didesnė atsakomybė už butaforinį sandorių augimą atitenka reeksportui. Stebėdavomės, kaip per ketvirtį iš Lietuvos išvažiuodavo tūkstantis naujų automobilių. Vėliau srautas padidėjo iki pusantro tūkstančio modelių, o štai per pirmąjį 2019-ųjų ketvirtį iš Lietuvos dingo beveik 5 200 naujų automobilių. Reeksporto dydis pasiekė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos, o negana to ir toliau matome šio reiškinio augimo tendencijas“, – naujų automobilių rinkos augimo priežastį įvardijo Matas Buzelis.

Pokyčiai perkant naujus automobilius

Išskyrus reeksportuojamas automobilių markes, antrąjį šių metų ketvirtį lietuviai pirmenybę teikė naujiems „Toyota“ modeliams, kurių užregistruota 1 687 vnt. (beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus). Antroje vietoje – tautos pamėgti „Volkswagen“ su 1369 užregistruotais modeliais (5,3 proc. daugiau nei 2018-ųjų antrąjį ketvirtį). O į trečią poziciją išsiveržė prancūziškos „Renault“ markės automobiliai, kurių parduota 750 vnt. – beveik trečdaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Latvijoje populiariausi buvo naujieji „Toyota“ (983), „Volkswagen“ (977), „Škoda“ (473). Estijoje – „Toyota“ (1526), „Škoda“ (1060), „Renault“ (883) automobiliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs