„Lietuvoje veikia daug intelektinių transporto sistemų. Kai kurios įgyvendintos puikiai, tačiau yra pavyzdžių, kai sistemos neveikia taip, kaip galėtų“, – sakė įmonės „Viltechna“, atliekančios intelektinių transporto sistemų importą ir jų panaudojimo projektavimą gatvėse, direktorius Dainius Diska.
Vienas geriausių intelektinių transporto sistemų pavyzdžių – automatinė greičio kontrolė, Lietuvoje veikianti nuo 2009-ųjų.
Duomenys apdorojami automatiškai, niekur nereikia žmogaus įsikišimo, tad nebėra vietos ir korupcijai. Puikiai veikiančia sistema galima vadinti tik greičio matuoklius, pastatytus tarpmiestiniuose keliuose – už miestuose esančius „fotikus“ atsakingos savivaldybės, o tai įneša sumaišties – pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu veikia vos 12 greičio matuoklių, nors jų stovi pusšimtis.
Technologijų bus daugiau
Paklaustas, kokie intelektinių technologijų projektai bus artimiausiu metu įgyvendinti Lietuvoje, D.Diska išskyrė kelis: sunkvežimių svėrimas, LED ženklai keliuose, eismo srauto skaičiavimas bei kelių ar automobilių apmokestinimas.
Vienas šių projektų egzistuoja jau dabar – eismo srautų skaičiavimas. „Kai kuriose vietose įrengtos specialios „kilpos“ – tokie prietaisai, kurie skaičiuoja, kiek ir kokių automobilių pravažiuoja. Tai reikalinga, kad eismo projektuotojai pagal transporto priemones ir jų kiekį galėtų nustatyti asfalto dangą, galvoti apvažiavimus ir kitus dalykus“, – aiškino specialistas.
Jo teigimu, Europos Sąjungos paramos programoje nuo 2016 m. numatyta skirti kur kas mažiau lėšų asfaltui – didžioji investicijų dalis skiriama technologijoms.
Sunkvežimių svėrimas nėra toks sudėtingas procesas – tereikia į asfaltą įmontuoti specialius jutiklius, kurie nustato iki 110 km/val. greičiu judančios transporto priemonės svorį.
Lietuvoje važinėja daug perkrautų sunkvežimių. Keliai neapskaičiuoti tokiems svoriams, todėl ir jų danga gadinama.
„Kam to reikia? Lietuvoje važinėja daug perkrautų sunkvežimių. Keliai neapskaičiuoti tokiems svoriams, todėl ir jų danga gadinama“, – teigė D. Diska.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasiryžusi maksimalų sunkvežimių svorį kontroliuoti atidžiau. Nors tai daroma ir šiandien, tačiau naudojamasi daugiausia žmogiškais resursais, tad svėrimas vyksta mažomis apimtimis.
Pasak D.Diskos, dauguma vairuotojų teigiamai įvertintų LED kelio ženklus. Jų reikšmę galima keisti fiziškai būnant toli nuo vietos, kurioje stovi ženklas – pavyzdžiui, dienos metu greičio ribojimas autostradoje gali būti 130 km/val., o pradėjus stipriai lyti – 110 km/val. Labiausiai apkrautose kelių vietose pastatyti LED kelio ženklai leistų įgyvendinti tokį eismo saugumą didinantį dalyką.
„Kalbama, kad Vilnius–Kaunas kelyje jau dabar galima važiuoti 130 km/val., bet gal ne visose vietose ir ne bet kuriuo metu. LED ženklai labai palengvintų tokios problemos sprendimą“, – svarstė specialistas.
Ne mažesnė tokių ženklų nauda būtų žiemą – turint informacijos apie plikledį kažkuriame kelio ruože, galima prieš jį įspėti vairuotojus apie mažesnį greitį.
„Šalia kelių yra meteorologinės stotelės – ta informacija perduodama kelininkams, kad jie galėtų operatyviai valyti kelius“, – sakė D.Diska.
Apmokestinti kelius ar automobilį?
Lietuvoje kiekvienais metais pasigirsta po pasiūlymą apmokestinti automobilius. Visi jie be išimties buvo sudėtingi bei reikalaujantys didelių administracinių išteklių, nei vienas tų siūlymų ir neprigijo.
„Vieni sako, kad reikia apmokestinti automobilius, o mes siūlome, kad reikia apmokestinti kelius. Mes siūlome paprasčiausią variantą, egzistuojantį Austrijoje, Čekijoje ir kitose valstybėse – kelių vinjetę. Susimoki, prisiklijuoji ir važiuoji“, – siūlė D.Diska.
Minėtų valstybių greitkeliuose pristatyta automatinių sistemų, kurios važiuojant nuskaito vinjetę ir patikrina, ar ji galiojanti. Jeigu ne, arba jeigu jos išvis nėra, automobilis nufotografuojamas taip pat, kaip tai daroma viršijus greitį.
„Visi kiti būdai yra žymiai brangesni ir sudėtingesni, o šis modelis iš esmės yra socialiai teisingas. Gal kažkas žiemą nevažinėja, tai vinjetę gali pirkti tik pusmečiui“, – sakė „Viltechna“ direktorius.
Visiems pravažiuojantiems Lietuvoje reikėtų pirkti vinjetes, kaip ir mums važiuojant per Čekiją ar Austriją. Nors būni ten tik kelias valandas, vinjetę turi pirkti savaitei ir mokėti 10 eurų.
Jis išskyrė pagrindinį tokios sistemos privalumą – ji leistų fiksuoti tranzitinį transportą. Per Lietuvą kasmet tranzitiniais tikslais pravažiuoja apie 200 tūkst. transporto priemonių, tad kodėl jų neapmokestinus? Pasak D.Diksos, vinječių sistema vien iš tranzitinio transporto per metus leistų gauti apie 2 milijonus eurų pajamų.
„Visiems jiems Lietuvoje reikėtų pirkti vinjetes, kaip ir mums važiuojant per Čekiją ar Austriją. Nors važiuoji ten tik kelias valandas, vinjetę turi pirkti savaitei ir mokėti 10 eurų“, – lygino specialistas.
Kita vertus, tokio mokesčio atsiradimas artimiausiais metais nelabai įmanomas – jis galėtų atsirasti tik 2017-aisiais, po naujųjų Seimo rinkimų. Vieša paslaptis, kad Seime paskutiniaisiais kadencijos metais vengiama priimti įstatymus, susijusius su naujų mokesčių atsiradimu.
Vilniuje neišnaudojami autobusai
D.Diska prisiminė prieš dešimtmetį pradėtą vykdyti „žaliosios bangos“ projektą Vilniuje, tačiau jis nebuvo atliktas iki pabaigos ir šiandien neveikia taip, kaip galėtų.
Šio projekto esmė – autobusai pagrindinėmis gatvėmis važiuoja tik jiems skirtomis juostomis ir viešajam transportui, važiuojančiam pagal grafiką, priartėjus prie šviesoforo, užsidegtų žalias signalas.
„Pradinėje stadijoje buvo investuojama tik į šviesoforus, bet juostų nebuvo. Jos atsirado per vėlai, gal tik prieš 5–6 metus. Ta idėja šiandien nėra iki galo realizuota – ji leidžia viešajam transportui judėti lengviau, tačiau projektas neįgyvendintas iki galo“, – sakė D.Diska.
Jis neslėpė, kad Vilnius eismo projektuotojams yra sudėtingas miestas. „Dauguma miestų turi aplinkkelius, o Vilniuje jis pradėtas tiesti tik neseniai. Pavyzdžiui, Vokietijoje dažnai aplink miestus tiesiami žiedai. Miestas išsiplečia už vieno žiedo ribų, tiesiamas antras, ir t.t. Miestas turi turėti apvažiavimus – juk ne visiems reikia važiuoti į centrą, tai kam versti tą daryti?“ – retoriškai klausė specialistas.
Jo manymu, vien technologijos eismo spūsčių problemos išspręsti negali – tam reikalingi kompleksiniai sprendimai, įtraukiant tiek naujų kelių tiesimą, tiek technologijų panaudojimą esamuose.
