Lietuvos naujų vilkikų rinka susitraukė perpus – daugiausiai tarp ES šalių

Lietuvos naujų sunkvežimių rinka šių metų pirmąjį pusmetį susitraukė perpus – palyginti su pernykščiais rezultatais mūsų šalis fiksavo didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES).
Suskystintomis dujomis varomas vilkikas Iveco S-Way
Suskystintomis dujomis varomas vilkikas Iveco S-Way / Bendrovės nuotr.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas sako, kad dėl įtampos reguliacinėje aplinkoje Lietuvos verslo konkurencingumas ES krovinių vežimo keliais rinkoje yra sumenkęs – tai lėmė investicijų mažinimą į naujų vilkikų parko atnaujinimą.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai Lietuva buvo 7–oji didžiausia ES šalių rinka, kurioje registruota daugiausiai naujų sunkvežimių, o šįmet mūsų šalis nusileido į 11–ąją poziciją.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įregistruoti 3062 nauji sunkvežimiai, kurių masė viršija 16 tonų – 49,2 proc. mažiau nei pernai tuo metu (6024). Šiuo laikotarpiu ES naujų sunkvežimių rinka išaugo 0,3 proc. – iki 151,4 tūkst., pranešė ACEA.

Naujų vilkikų registracijų skaičius traukėsi dalyje periferinių ES valstybių (Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje), kai dauguma Vakarų Europos šalių (Vokietija, Prancūzija, Italija) fiksavo augimą.

„Reguliacinė aplinka tiek Lietuvoje, tiek Bendrijoje neleidžia sektoriui atsikvėpti. Lietuvoje, nevertinant poveikio ekonomikai, siekiama apriboti trečiųjų šalių darbuotojų atvykimą, tuo tarpu ES ir toliau daugėja ginčų dėl teisės aktų, nustatančių prieigos prie rinkos reguliavimą, interpretavimo“, – sako P. Drižas.

Pasak jo, Lietuvoje didėjanti minimalioji mėnesinė alga augina transporto paslaugų savikainą, bet nei eksportuojamų paslaugų kaina, nei našumas nedidėja, todėl Lietuva tarptautinėje krovinių vežimo keliais rinkoje praranda konkurencingumą.

2023 m. transporto sektoriaus įmonės sumokėjo 876 mln. eurų mokesčių – 5,6 proc. daugiau nei 2022 m., o šių metų pirmąjį ketvirtį – 9 proc. daugiau nei pernai tuo metu. TTLA duomenimis, 2023 m. dėl didėjusio vairuotojų skaičiaus ir augusio atlyginimo, vien gyventojų pajamų mokesčio įmonės sumokėjo 50 mln. eurų daugiau.
„Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms pirmojo šių metų pusmečio rezultatai po sunkių pernykščių metų nebuvo lengvesni – augo transporto paslaugų savikaina, o jų poreikis traukėsi ir toliau“, – sako P. Drižas.

Jis priduria, kad ES krovinių vežimo keliais rinkoje konkurencinė aplinka išlieka labai aktyvi, kuri daro didelį spaudimą pervežimų kainoms.
Pasak P. Drižo, Lietuvos įmonės siekiančios išlaikytų konkurencingumą, koncentruojasi į efektyvų transporto parko valdymą, veiklos optimizavimą, investuoja į procesų skaitmenizavimą.

„Antroje šių metų pusėje stebime geresnius rezultatus, tačiau tvirto tikėjimo, kad situacija rudenį išliks gera – nėra. Transporto sektorius šiuos metus nesitiki užbaigti pelningai“, – sako P. Drižas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis