„Žmogus vienu metu dėmesį sukoncentruoti gali į ribotą skaičių objektų, todėl bet kokia pašalinė veikla sėdint prie automobilio vairo gali būti pavojinga. Visi blaškantys dėmesį faktoriai yra ypač pavojingi jauniems vairuotojams, todėl kelyje jie turi būti itin susikaupę, kad galėtų atsakingai įvertinti kintančius aplinkos veiksnius“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 23 proc. respondentų paminėjo, kad juos vairuojant labiausiai blaško telefonas, 6 proc. vairuotojų dėmesį kelyje labiausiai blaško įprotis prie vairo valgyti ir gerti. Tokiam pačiam skaičiui apklaustųjų kliūva automobilyje esantys keleiviai. Tarp pripažįstančių, kad mobilieji telefonai labiausiai blaško vairuojant – daugiausia jaunesnio amžiaus vyrai.
Ekspertas skaičiuoja, kad važiuojant gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu per 1 sekundę automobilis įveikia beveik 14 metrų atstumą, o važiuojant 90 km/val. greičiu – 25 m.
„Nerizikuojame tokį atstumą važiuoti užsimerkę, todėl neturime rizikuoti ir žvilgsnį nusukti į telefoną. Naudotis telefonu vairuojant yra uždrausta, tačiau, deja, po eismo įvykio netrūksta prisipažįstančių, kad jų dėmesį išblaškė būtent žvilgsnis į telefono ekraną sulaukus skambučio ar žinutės, nekalbant jau apie naršymą socialiniuose tinkluose“, – pripažino A.Juodeikis.
„Į kelią turi būti sukoncentruotas ne tik vairuotojo žvilgsnis, bet ir mintys, abi rankos turi būti ant automobilio vairo, o ne įsikibusios maistą, gėrimus ar cigaretę. Įprotis vairuoti viena ranka yra pavojingas, net jei sėdima prie automobilio su automatine pavarų dėže vairo. Patekus į sudėtingesnę eismo situaciją, viena ranka vairuojamą automobilį gali būti sunkiau suvaldyti“, – aiškina ekspertas.
Tačiau vairuotojai nustebino apklausoje pripažinę, kad didesnę įtaką jų koncentracijai kelyje daro ne naudojimasis telefonu, o pėstieji ir kiti eismo dalyviai (33 proc.). Svarbus faktorius – ir oro sąlygos (21 proc.). Pėstieji ir kitų transporto priemonių vairuotojai dažniau trukdo įprastam vyresnių nei 46 metų amžiaus didmiesčių gyventojų vairavimui, oro sąlygos – moterims.
„Kitų vairuotojų nepasitenkinimą sukeliame tuomet, kai nepaisome greičio reikalavimų, atliekame rizikingus manevrus, eidami pėsčiomis nedėvime atšvaito, kelią kertame ne pėsčiųjų perėjose“, – situaciją analizuoja A.Juodeikis.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti respondentų požiūrį į rizikas kelyje, „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš visos Lietuvos.
