„Priežasčių, kodėl verslas įsigijo elektromobilį, yra ne viena, – aiškina tarptautinės įmonių kreditingumo riziką vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – visų pirma, tai galimybė sutaupyti, nes nemažai tokių transporto priemonių pirkėjų turi nuosavas saulės elektrines, tad augančių elektros kainų nesibaido. Be kita ko, elektromobilių aptarnavimas taip pat pigesnis nei benzininių ar dyzelinių.
Antra, pastangos savo veiklą versti tvaresne ir žalesne. Ir trečia – prestižas arba noras parodyti savo modernumą ir galimybes įsigyti karščiausią autorinkos naujieną. Štai pernai metų pabaigoje Lietuvoje registruotos įmonės įsigijo tris elektrinius Rolls Royse Spectre, kurių kiekviena kainuoja arti pusės milijono bazinėje komplektacijoje.“
„Regitros“ duomenimis Lietuvos keliais važinėja beveik 6,5 tūkstančio elektra varomų lengvųjų automobilių. Šio tyrimo tikslas ir buvo išanalizuoti M1 kategorijai priskiriamų elektrinių transporto priemonių rinką, o taip pat atsakyti į klausimą, kokia yra tipinė įmonė – elektromobilio šeimininkė.
Pirmauja Tesla
Kaip rodo duomenys, Lietuvos įmonės šiai dienai daugiausiai yra prisipirkusios „Tesla“ produkcijos. Šios įmonės automobiliai sudaro 17,1 proc. viso elektromobilių parko. Populiariausi modeliai yra Model Y ir Model 3. „Volkswagen“ elektriniams automobiliams tenka 14,6 proc. viso įmonių autoparko. Anot „Regitros“, populiariausias modelis yra ID.4 Pro 150 kW. 6,9 proc. užima Nissan elektriniai modeliai.
Dažniausiai Lietuvos įmonių garažuose sutinkamas „Nissan Leaf 40kW“. Tiesa, kone 1000 elektromobilių „Regitros“ duomenų bazėje yra nuasmeninti, tad nėra aišku, kaip TOP3 atrodytų, jei šių automobilių duomenys būtų prieinami viešai.
Ketvirti įmonių garažuose „Mercedes Benz“ (5,4 proc.), penkti „Škoda“ (5,0 proc.), šešti „Peugeot“ (4,3 proc.), septinti „Audi“ (4,0 proc.), aštunti BMW (3,9 proc.) elektromobiliai. Dar visas būrys gamintojų, tarp kurių ir Kinijos autopramonės atstovai, surinko mažiau nei po procentą Lietuvos įmonių elektriniuose autoparkuose. Lietuvos įmonės turi ir labai brangių elektromobilių – „Rolls Royce Spectre“ Lietuvoje registruota trys. Taip pat yra itin brangių „Mercedes-Benz“, „Audi“, „Porsche“, BMW, „Lotus“ bei „Tesla“ modelių.
Kuriame rajone elektrinių mažiausiai?
Nieko keista, kad daugiausiai elektromobilių turi įsigijusios Vilniaus ir kitų stambių miestų įmonės ir įstaigos. Tiesa, Vilniuje šis rodiklis viršija 3,3 tūkst., o antro pagal reitingą Kauno įmonės disponuoja tik kiek mažiau nei tūkstančių elektrinių automobilių. O štai paskutiniame iš didmiesčių – Panevėžyje įsikūrusios įmonės važinėja tik 111 elektrinių mašinų. 57 elektrinius turi Alytuje, 51 – Trakų rajone, 49 – Palangoje, 41 – Tauragėje registruoti juridiniai asmenys. Ir tik vienas elektrinis automobilis įmonės vardu yra registruotas Ignalinos rajone.
Kuri įmonė elektrizuota labiausiai?
Kai kurios kompanijos Lietuvoje turi tikrai daug elektrinių transporto priemonių. Nenuostabu, kad jų verslas tiesiogiai susijęs su automobiliais. Net 443 įvairias elektrines lengvąsias valdo „Spark Lithuania“, teikianti automobilių nuomos paslaugas. Jos parke daugiausiai VW gaminių.
Antroje vietoje su 165 elektromobiliais seka bendrovė „Neries investicijos“. Jos garaže taip pat dominuoja VW elektriniai aparatai. 89 elektromobiliai stovi ir valstybinėje įmonėje Valstybinių miškų urėdija, tačiau tai nekomercinė įmonė, todėl pereisime prie bendrovės „Transporent“, kurios dispozicijoje – 88 elektriniai. Dar 63 automobilius, maitinamus iš akumuliatorių, turi „Telia Lietuva“.
Skirtingai nei ankstesnių įmonių parkuose, šios kaimenėje daugiausiai ispaniškų „Cupra“ elektromobilių. Vos vos nuo „Telia“ atsilieka „Narbutas International“ (60). Čia parko branduolį sudaro „Škoda“
produkcija. 54 elektrinius automobilius turi bendrovė „Autolux“. Joje vėl dominuoja VW gaminiai. Gerai žinomas automobilių dalinimosi lyderis Lietuvoje „CityBee Solutions“ taip pat valdo net 53 elektrines lengvąsias. Didžioji dalis iš jų – „Peugeot“.
Elektromobilių parkas Lietuvos įmonėse tikra nėra senas. Daugiausiai mašinų yra pirmąkart registruotos 2023 metais (24,5 proc.), 2024 m (20,5 proc.), o 2022 m. – 19 proc., 2021 m. – 14 proc. Itin nauji ir, matyt, brangiausi elektriniai lengvieji automobiliai – „Rolls Royce Spectre“. Bazinė šio 2024 m. modelio kaina prasideda nuo 422 750 JAV dolerių. Dvi prabangias transporto priemones pernai metų pabaigoje įsigijo UAB „Iconer“, vieną – „Payapp Digital“. Pirmoji įmonė užsiima automobilių prekyba, o antroji – finansinėmis paslaugomis.
Ši rinka gali pasigirti ne tik retais elektromobiliais, bet ir garsiais elektromobilių savininkių pavadinimais. Tarp jų: "Tesonet“, tarptautinės farmacijos kompanijos „Bayer“, „Astrazeneca“, „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, DELFI, SEB bankas, sveikatos priežiūros įmonė „Inmedica“, jūrinių keltų kompanija „DFDS Seaways“, alaus darykla „Švyturys-Utenos alus“, audito ir konsultavimo įmonė „PricewaterhouseCoopers“ bei kitos.
Margas elektromobilių naudotojo portretas
Kaip parodė „Creditreform Lietuva“ analitikų atlikta analizė, daugiausiai elektrinių transporto priemonių yra prisipirkusios didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės. Jos sudaro 26,1 proc. visų elektra varomų mašinų šeimininkų. Antroje vietoje – profesine, moksline ir technine veikla užsiimantys verslai (13,3 proc.), trečioje – pramonės įmonės (10,6 proc.).
Važiuoti elektra mėgstančių nemažai statybų (9,6 proc.), transporto ir saugojimo (7,9 proc.) bei nekilnojamojo turto operacijų (5,8 proc.) sektoriuose. Jei lyderio pozicija aiški (tai įmonės, pačios parduodančios elektromobilius), tai antrą ir trečią vietą paaiškinti irgi neturėtų būti sunku.
Antrą vietą užėmusiame sektoriuje itin daug žmonių, besidominčių elektromobiliais ir mėgstančių būti pažangos priekyje, o dažna pramonės įmonė ant savo gamybinių pastatų jau yra susimontavusi saulės jėgaines, kurios padeda pigiau riedėti ir įmonės automobiliams. Kitų sektorių įmonių indėlis į Lietuvos verslo elektrifikavimą kur kas mažesnis.
Jei vertinsime elektromobilių savininkes pagal apyvartą, nepavyks išskirti vieno dominuojančio apyvartos segmento. Atrodytų, kad elektromobilio savininkė – nedidelė įmonė, nes 37 proc. elektromobilių šeimininkų 2023 m. pasiekė mažesnę nei pusės milijono eurų metinę apyvartą. Bet 29,3 proc. elektromobilius naudojančių verslų užpernai turėjo nuo vieno iki dešimties milijonų eurų pajamų.
Be to, tarp elektra varomo transporto naudotojų ir itin stambios įmonės: „IKI Lietuva“ (886 mln. eurų), „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (820 mln. eurų), „Sanitex“ (806 mln. eurų). Tik pažvelgus į veiklos rezultatą, akivaizdžiai matosi, kad liūto dalis įmonių, kurių transportas rieda elektra, yra pelningos. Tik 12,9 proc. 2023 m. baigė patyrusios nuostolį. Tiesa, kai kurių nuostolis išties įspūdingas, pvz. „Enefit“ – 254 mln. eurų. Bet ir pelno rezultatas svaigina – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 348,6 mln. eurų.
Kiek dirba ir uždirba?
Kaip rodo statistika, elektrinės transporto priemonės sutinkamos ir itin didelėse kompanijose, kur dirba tūkstančiai darbuotojų, ir visai mažose, netgi miniatiūrinėse įmonėlėse. Būtent 1-9 asmenis įdarbinusios įmonės sudaro net 51,1 proc. visų elektrinių transporto priemonių turėtojų. 24,9 proc. – tai mažos įmonės (10-49 darbuotojai), 11 proc. – vidutinės (50-249 darbuotojai) ir 3,5 proc. –didelės, kur dirba daugiau 250 asmenų. Beje, dar 9,5 proc. įmonių nerodo jokio personalo, bet tai paaiškinama tuo, kad mažosiose bendrijose gali nebūti Sodroje registruoto personalo, nors iš tikro darbuotojai yra.
Džiugu konstantuoti ir tą faktą, kad didžioji dalis elektromobilių savininkių neblogai atrodo ir pagal mokamus vidutinius atlyginimus. Štai pernai metų gruodį tik 6,6 proc. jų sumokėjo savo darbuotojams mažiau nei 924 eurus iki mokesčių.
Būtent tokia minimalios mėnesio algos kortelė galiojo nuo 2024 metų pradžios. Bene daugiausiai įmonių – elektra varomų automobilių savininkių – nepašykštėjo savo darbuotojams algos, kuri svyravo nuo 1500 iki 2499 eurų (21,2 proc.), o 17,7 proc. mokėjo ir dar daugiau. Deja, 38 proc. įmonių atlyginimų statistika nežinoma, nes jose dirbančių asmenų skaičius mažesnis nei trys. „Sodra“ tokių mažų įmonių vidutinės algos neviešina.
Tačiau vis dėlto reikia paminėti, kad tarp elektra važinėjančių būta ir kompanijų, kurių mokami atlyginimai kiek pritrenkė. Štai bendrovės „Profconsulting“, „Vygora“, „Landesa“, „APS Capital“, „Aviatema“ pernai metų gruodį teišgalėjo pamaloninti savo darbuotojus suma, mažesne nei 100 eurų. Iš kitos pusės, bendrovė „WhiteBit“ gruodį mokėjo net 29 807 eurų atlyginimus 17-kai darbuotojų, o „Invalda privatus kapitalas“ – 13 907 eurų algas 6 darbuotojams.
