Norite padėti Ukrainos gynėjams ir padovanoti visureigį? Rašykite gazas@15min.lt.
Ne kartą Ukrainoje lankęsi ir visureigius iki Lvivo ir toliau gabenę kolegos žurnalistai siūlo neraminti savęs mintimi: na štai, vieną visureigį ar droną išsiuntėme, ramu – kovotojai aprūpinti. Taip nėra, nes karo kaina – didžiulė.
Rusų raketos ar kulkos kasdien intensyviai naikina visa, kas gyva jų kelyje. Tad Ukrainos kariuomenei technikos trūksta nuolat. Todėl geros valios žmonės gabena automobilius ir motociklus gynėjams tiek per „Blue Yellow“, tiek savomis jėgomis.
Bėda ta, kad Lietuvoje tautiečiai jau suaukojo beveik visus važiuojančius visureigius ar pikapus, o nevažiuojančių vežti į Ukrainą tikrai nėra prasmės. Technika turi būti patikima. Todėl dažniausiai automobilių ieškoma Vakarų Europoje arba Skandinavijos šalyse, jie perkami už paaukotus pinigus.
Kazlų Rūdos fenomenas
Lietuvos žurnalistų autoklubas (tas, kuris rengia „Lietuvos metų automobilio“ rinkimus, Press ralį ir kt.) labai aktyviai stengiasi padėti Ukrainos gynėjams. Subūręs žurnalistus-benzingalvius, klubas bendradarbiauja su kitais panašiais klubais Ukrainoje, Baltijos šalyse, Skandinavijoje. Bet apie skandinavus – vėliau.
Pirmiausia – apie geraširdžius sūduvius, gyvenančius Kazlų Rūdos savivaldybėje. Ukrainiečiams dovanojami automobiliai žurnalistų klubą pasiekia iš visų Lietuvos savivaldybių. Tačiau taip jau sutapo, kad šių eilučių autorius, padedamas buvusio ralio šturmano, o dabar savo autovežių įmonę „Ontralas“ turinčio Aurimo Onuškevičiaus, paeiliui net tris automobilius į „Blue Yellow“ pristatė būtent iš Kazlų Rūdos apylinkių: Ąžuolų Būdos, Jankų ir t. t. Apie Algirdo „Land Rover“ ir Dariaus su kolegomis nupirktą ir suremontuotą „Chevrolet“ skaitykite čia.
Neilgai trukus į redakciją paskambino Arnas (iš kuklumo jis prašė neminėti pavardės). „Mes, Kazlų Rūdos medžiotojų būrelio Šilas nariai, susibūrėme, nupirkome visureigį, termo drabužių, maisto, atvažiuokite...“, – išgirdau ragelyje. Neapsakomas jausmas apėmė suvokus, kiek Lietuvos žmonių visomis išgalėmis remia Ukrainos gynėjus!
Štai tokią dovaną sūduviai paruošė ir paprašė nugabenti iki Lvivo:
Įdomi sąsaja: su Aurimu Onuškevičiumi visureigį ant autovežio pakrovėme įmonėje „Nest Baltija“, kuri yra labai artimai susijusi su Ukraina. Pasirodo, įmonės padalinys iki karo veikė Luhanske, vėliau dalis įrengimų buvo perkelti į Lietuvą.
Skambutis iš Helsinkio
Kol grįžome į Vilnių su medžiotojų dovanota KIA, prikrauta labdaros, žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius sulaukė skambučio iš Suomijos. Netikėta, ar ne?
Skambino Kimmo Wjuga, gyvenantis Helsinkyje. Jis pasisiūlė atvairuoti į Vilnių paruoštą rimtiems išbandymams autobusiuką „Toyota Hiace“.
„Apie Lietuvos žurnalistų iniciatyvą Visureigis Ukrainai sužinojau apie tai perskaitęs laikraštyje Iltalehti. Tai buvo nedidelė žinutė apie tai, kad lietuviai renka visureigius ir patys gabena juos į Ukrainą. Nusprendžiau sužinoti apie Lietuvos žurnalistų autoklubą (LŽA) ir jo vadovą V.Valiukevičių daugiau – pasinaudojau Google, radau Facebook paskyrą. Taip ir prasidėjo mano kelionė į Lietuvą“, – pasakojo suomis 15min.
Kimmo Wjuga nėra žurnalistas. Jis – Suomijos aviacijos akademijos skraidymų instruktorius. Tad natūralu, kad apie LŽA nieko iki šiol nežinojo. Apie Lietuvą – irgi ne per daugiausiai.
„Prieš penkerius metus artimiau susipažinau su Lietuva, kai kolega pasiteiravo, ar norėčiau mokyti pilotus kažkuriame jūsų mokymo centrų. Tada pradėjau domėtis, kas yra Lietuva, kaip ji atrodo. Bet ne daugiau. Mes, suomiai, daugiau žinome apie Estiją, nes ji yra mūsų kaimynė. O Latvija ir Lietuva yra tolimesnis užsienis.
Tačiau, atvažiavęs į Vilnių, nustebau, koks tai gražus miestas! Praleidau jame keletą dienų, suvokiau, kokie mieli ir taikūs žmonės čia gyvena. Netgi pradėjau rimtai galvoti, kad verta persikelti į Lietuvą, man jūsų šalis patiko“, – netikėtai prabilo Suomijos aviacijos specialistas.
„Toyota Hiace“ istorija
Kimmo padovanotą ir iki Vilniaus atvairuotą autobusiuką į Ukrainą nugabeno ir gynėjams perdavė žinomas motociklininkas bei keliautojas Aidas Bubinas. Jis atkreipė dėmesį, kad „Toyota“ būklė tikrai gera, autobusiukas „paruoštas veiksmui“ :
„Gal tai buvo koks miškininkų autobusiukas. Nes jame daug gerų dalykų: lentynos, užvedimo laidai, telefono įkrovimo lizdai ir t. t.“, – stebėjosi A.Bubinas.
Aidas beveik atspėjo – šio suomiško autobusiuko istorija tikrai susijusi su medžiu. Pasirodo, antroji Kimmo Wjuga profesija yra stalius:
„Autobusiuką įsigijau 2018 m., man jo reikėjo medžiagoms ir įrankiams vežiotis – stačiau terasas bei namų karkasus. Juk papildomi pinigai niekad netrukdo. Toyota buvo man ir nuotykių automobilis. Kartu su žmona juo keliaudavome po Suomiją, kopdavome į kalnus, grožėdavomės gamta“.
Iš tiesų, suomio autobusiukas „patiuninguotas“. Priekyje įtaisytas papildomas apsauginis lankas (bamperis) bei lempos. Suomijoje tokie žibintai yra labai populiarūs. Juk žiemą ten tamsu, o keliai driekiasi laukinėmis sniego plynėmis.
„Gyvenu Helsinkyje, o į darbą važinėju 250 km iki Porio. Taigi kelionės ilgos, automobilis turi būti patikimas ir patogus. Todėl jį patobulinau ir prižiūrėjau. Lentynas įrengiau pats – patogumui“, – prisimena suomis.
Beje, Kimmo turi sąsajų su Rusija. Jo tėčio giminės šaknys būtent šioje kaimyninėje šalyje, jis lankė suomių-rusų mokyklą. Todėl karo grėsmę suomis pajuto labai jautriai.
„Manau, kad 2014 m. Krymo užgrobimas buvo lūžis. Žinojau, kad Rusija kariauja ir kitose šalyse. Bet po pussiasalio atplėšimo jaučiausi labai blogai.
Prisimenu, kaip 2015 m. Vienoje aviacijos kursuose susipažinau su žmogumi iš Ukrainos tarptautinių oro linijų. Jo paklausiau, kaip vis dar vyksta skrydžiai šioje šalyje. Tai įvyko praėjus metams po to, kai rusai numušė Malaizijos lėktuvą. Gavau atsakymą: taip, rytuose vyksta karas, bet Kyjivo srityje viskas ramu.
Ar žmogus tikrai suprato, kad agresyviausia Europos supervalstybė puola jo šalį?
Mane labai nustebino toks komentaras. Vis galvojau, ar žmogus tikrai suprato, kad agresyviausia Europos supervalstybė puola jo šalį? Nes galiu garantuoti, kad, jei Rusija užpultų kokį nors Suomijos miestą ar regioną, niekas nepasakytų, jog tai tik mažas incidentas Rytų Suomijoje. Po to pajutau, kad ateityje laukia kažkas labai blogo“, – atviravo suomis.
Vos išgirdęs pirmąsias žinias apie Rusijos puolamą Kyjivą, Chersoną ir kitus miestus, pasiryžo ką nors daryti, kad tai sustabdytų. Todėl ryte rijo visą informaciją apie karą, domėjosi publikacijomis socialiniuose tinkluose. Taip atrado ir LŽA iniciatyvą „Visureigis Ukrainai“.
Todėl nedelsė: sėdo, atvažiavo iš Helsinkio į Vilnių, perdavė „Hiace“.
Autobusiuko vertė – beveik 10 000 Eur
Dažnai skeptikai murma, kad Ukrainai dovanojami prasti, nereikalingi automobiliai. Tai – netiesa arba tik reta išimtis iš taisyklės. Kimmo, kaip ir daugelis visureigių dovanotojų, įmerkė į automobilį nemažai pinigų. Pirko už 5000 ir dar tiek pat eurų investavo į remontą bei patobulinimus.
„Tačiau tokiomis aplinkybėmis tikrai negalvoju apie automobilio vertę. Tai buvo nuoširdus, spontaniškas sprendimas veikti, padėti“, – sako Kimmo. Tiesa, jis pripažįsta, kad buvo emociškai prisirišęs prie automobilio. Tad „Rimtomos“ servise atiduodamas „Toyota Hiace“ patikrai prieš kelionę į Ukrainą nubraukė ašarą.
„Tikiuosi, žmona manęs nepaklaus, ką labiau myliu: automobilius ar ją“, – šmaikštauja.
Suomių požiūris į karą Ukrainoje
Kažin, ar Kimmo požiūris į tai, kas vyksta Ukrainoje, yra tipiškas suomių supratimas, o galbūt labiau išimtis? Ar visi suomiai taip puola padėti Ukrainai?
„Sunkus klausimas, – neslepia Kimmo. – Manau, kad į karą Ukrainoje žiūriu kiek kitaip, nei dauguma. Tikrai ne visi suvokia karo žiaurumus. Tačiau situacija, kurioje atsidūrė Ukraina, sukėlė daugelio užuojautas nukentėjusiems ir simpatijas gynėjams. Netgi prorusiškos politinės partijos revizavo savo nuomonę apie Rusiją.
Be to, daug žmonių renka labdarą – drabužius bei įrangą. Kai kurie aukoja Raudonajam Kryžiui. Tačiau, jei kalbėtume apie didesnes aukas, aš būčiau labiau išimtis iš taisyklės. Suomijoje yra nemažai žmonių, kurie nenori atsisakyti gerbūvio ir negali susitaikyti su mintimi, kad Rusija kariauja su Europa, tad pasekmes pajusime visi. O jeigu karas išplis, Suomija juk yra vienintelė šalia esanti priešiška ne NATO valstybė. Tad nesunku nuspėti, kas galėtų būti V.Putino sąraše.
Tačiau manau, kad suomiai dar gerai nepažįsta rusų. Juolab kad mūsų prezidentą (Sauli Niinisto – red. past.) siejo puikūs ryšiai su V.Putinu. Jau nekalbant apie mūsų buvusią prezidentę Tarją Halonen, kuri vis dar laiko V.Putiną savo draugu. Ir net kai kurie aktyvūs politikai, tokie kaip Tuomioja, Heinäluoma ir Aho, vis dar palaiko Rusiją.
Net ir dabar dalis suomių atsisako vertinti Rusiją kaip grėsmę. Ir nors dauguma žmonių matė karo baisumus per žinias, tai nesukėlė jiems nerimo, nes karas juk vyksta kažkur toli. Dauguma Suomijos žmonių jaučiasi saugūs, o tai man primena diskusiją apie 2014-uosius su minėtu Ukrainos oro linijų vyruku.“
