Pašnekovas įsitikinęs, kad transportas yra perspektyvi sritis, o kolegoms Lietuvoje siūlo neatmesti inovatyvių darnaus transporto idėjų ir nesitikėti, kad viską išspręs naujų gatvių tiesimas. Svajojantiems apie tarptautinę karjerą V.Dumbliauskas pataria šalia specialybės dalyko siekti platesnių žinių – mokytis vadybos, psichologijos, ekonomikos. Taip pat ugdyti toleranciją kultūrinei ir tautinei įvairovei, kurios prireiks dirbant komandose su kolegomis iš viso pasaulio.
– Vytautai, gyveni ir dirbi Londone, „Transport for London“ bendrovėje. Papasakok, kaip ten atsidūrei ir kokios pagrindinės tavo įmonės veiklos sritys?
– Istorija gana standartinė – šios organizacijos modeliavimo ir vizualizacijos komandoje doktorantūros studijų metais atlikau stažuotę. Kad ji įvyktų, stipriai prisidėjo tuomet ten dirbęs kitas VGTU absolventas Domas Žemaitis. Po studijų sugrįžti ir prisijungti prie komandos nebuvo sudėtinga, nes stažuotės metu įgytas pasitikėjimas ir parodyti įgūdžiai padėjo sėkmingai įveikti atranką.
„Transport for London“ yra vyriausybinė organizacija, atsakinga už Londono transporto politikos įgyvendinimą ir susisiekimo paslaugų teikimą, įskaitant transporto infrastruktūros vystymą, viešojo transporto (metro, tramvajų, autobusų ir pan.) tinklo formavimą ir keleivių vežimą.
– Kokios tavo darbo užduotys? Kaip atrodo darbo diena?
– Bendrąja prasme esu konsultantas, mano specializacija – strateginio transporto tinklo modeliavimas ir planavimas. Modeliavimo ir vizualizacijos komandoje esame atsakingi už Londono strateginio gatvių tinklo plėtros sprendimų vystymą, modeliavimą ir vertinimą, modeliavimo metodikos plėtojimą, inovacijų diegimą ir t. t.
Projektai, į kuriuos esu įsitraukęs, yra gana įvairūs. Šiuo metu dirbu ties modeliavimo metodikos atnaujinimu, gatvių tinklo būsenos prognozavimo sprendimo paieška ir atskirų gatvių tinklo sprendimų modeliavimu. Komandoje vadovaujamės matricine struktūra, tad skirtinguose projektuose tenka įvairūs vaidmenys: vadovaujančio specialisto, konsultanto, atliekančio modeliavimą ir analizę, ar eksperto, atsakingo už kokybės vertinimą.
Mano įprastinę dieną būtų sunku apibūdinti. Ko gero, tai standartinė, daugeliui įprasta diena, kurioje surasime porą pasitarimų, organizacinio planavimo langą ir keletą valandų analitinio darbo. Kita vertus, neretai pasitaiko ir tokių dienų, kai praleidžiame kone septynias valandas diskutuodami su kolegomis, kuris sprendimas geresnis, arba bandydami sukalibruoti gana komplikuotą Londono modelį. Pastarasis darbas paprastai atitenka kaip bausmė nusižengusiems.
– Kokie pagrindiniai Londono transporto iššūkiai? Ko galėtume pasimokyti mes, o galbūt ir jie iš mūsų?
– Londonas yra gana tankus miestas, o tai reiškia didelius susisiekimo poreikius. Nepaisant gana gerai išvystyto viešojo transporto tinklo, susisiekimas automobiliu vis dar išlieka pagrindiniu pasirinkimu nemažai daliai gyventojų. Dėl to prastėja oro kokybė, ilgėja kelionių trukmė, kenčia miesto įvaizdis. Visgi miestas turi gana aiškią ir stiprią transporto politikos kryptį, siekiančią skatinti darnių susisiekimo būdų dominavimą (80 proc. tokių kelionių iki 2041 m.) ir technologijų diegimą.
Įgyvendinami grandioziniai viešojo transporto plėtros projektai (Crossrail), statoma ambicinga dviračių infrastruktūra (Cycle Superhigways), diegiamos ekonominės priemonės, skatinančios atsisakyti nedarnių susisiekimo būdų (Congestion Charging Zone, Ultra Low Emission Zone).
Tačiau tokie projektai yra tik gerai matoma ledkalnio viršūnė. Svarbu pabrėžti, kad sprendimų priėmimas čia dažnai grindžiamas ne tik ilgamete ekspertų patirtimi, bet ir analitiniais metodais, objektyviais duomenimis – to dažnai pasigesdavau dirbdamas Lietuvoje.
– Studijas baigei Lietuvoje, VGTU. Kaip atrodo mūsų studijų kokybė tarptautiniame kontekste?
– Daug kas galbūt nesutiks, tačiau drįsčiau teigti, kad mano studijų programa buvo gana praktiška. Pažvelgęs į savo studijas iš dabartinės perspektyvos, suprantu, kad daugiau laiko turėjo būti skiriama fundamentalioms tarpdisciplininėms žinioms: vadybai, psichologijai, ekonomikai, matematikai, algoritmams ir t. t. Visgi manau, kad mūsų universitetas tarptautinėje aplinkoje atrodo gana gerai.
– Tau teko padirbėti ir Lietuvoje. Ar galėtum palyginti darbo kultūrą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje?
– Išskirčiau du pagrindinius dalykus, kurių pasigedau lietuviškoje darbo kultūroje – tai tolerancija kitoniškumui ir struktūrizuotas karjeros planavimas. Tautinė ir identitetų įvairovė tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė dominuoja ir vienintelis būdas užtikrinti efektyvų ir darnų koegzistavimą yra tolerancija ir aktyvus bandymas suprasti kito žmogaus poreikius.
Struktūrizuotas karjeros planavimas, ko gero, pastaruoju metu atsiranda ir Lietuvoje, ypač, kai čia ėmė kurtis gerai žinomos tarptautinės kompanijos.
– Ką patartum studentams, galvojantiems apie sėkmingą karjerą transporto srityje?
– Transporto sritis yra gana plati, tad patarčiau pasirinkti asmenybei derančią kryptį. Tiesa, jeigu tai ne kelių projektavimas, tiesimas ar transporto politikos formavimas, bijau, kad gali tekti ieškoti sėkmingos karjeros galimybių užsienyje. Mūsų susisiekimo industrija yra gana archajiška, didžioji dalis resursų vis dar skiriama gatvėms ir keliams tiesti, manant, kad tai išspręs susisiekimo problemas. Tiesa ta, kad pačios problemos nėra gerai išanalizuotos ir suprastos – nuo to siūlyčiau ir pradėti.
