Pasak Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA), 2021 metais naujų lengvųjų automobilių registracija ES susitraukė 2,4 proc. iki 9,7 mln. vienetų – blogiausio rodiklio nuo tada, kai 1990 metais buvo pradėti rinkti duomenys.
Tuo tarpu 2020 metais jau ir taip buvo užfiksuotas istorinis 24 proc. pandemijos apribojimų sukeltas pardavimų nuosmukis, kai naujų automobilių registracija ES sumažėjo iki 3,3 mln. vienetų žemiau ikipandeminio lygio 2019-aisiais.
Puslaidininkių trūkumas buvo pagrindinė pramonę stabdžiusi priežastis.
„Šį nuosmukį lėmė puslaidininkių trūkumas, kuris neigiamai veikė automobilių gamybą visus metus, bet ypač antrąjį 2021 metų pusmetį“, – pažymėjo ACEA.
Automobilių gamintojos iš pradžių nesureikšmino lustų trūkumo poveikio, tačiau galiausiai jis privertė jas sulėtinti gamybą ar net laikinai stabdyti gamyklas.
Antrąjį ketvirtį ES automobilių pardavimai stipriai augo, tačiau didžiąją antrojo pusmečio dalį buvo mažesni maždaug 20 procentų.
Trumpalaikės tiekimo perspektyvos taip pat nedžiugina.
„2022 metų pradžia išliks sudėtinga dėl lustų tiekimo apimčių“, – naujienų agentūrai AFP teigė „AlixPartners“ analitikas Alexandre'as Marianas.
„Metų viduryje padėtis turėtų pagerėti, tačiau tai nereiškia, kad nekils kitų problemų – žaliavų, tiekimo grandinių ar darbo jėgos trūkumo“, – pridūrė jis.
Lustų trūkumas yra pandemijos pasekmė, nes jų gamintojos buvo priverstos mažinti apimtis dėl karantinų ir didelio susirgusių darbuotojų skaičiaus, taip pat įtakos turėjo pandemijos metu išaugusi elektronikos paklausa.
Be to, dėl pandemijos taip pat smarkiai išaugo daugelio žaliavų kainos, o kai kuriose srityse pasijuto darbo jėgos trūkumas.
Dešimtadaliu sumenkę pardavimai Vokietijoje
Jei Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos rinkos pernai nežymiai ūgtelėjo, tai 10,1 proc. nuosmukis Vokietijoje sumažino bendrąjį ES rodiklį.
Vokietija yra neabejotinai didžiausia Europos automobilių rinka, kuriai pernai teko ketvirtadalis visų pardavimų – daugiau nei 2,6 mln. transporto priemonių.
Lyginant su kitomis pagrindinėmis rinkomis, kuriose stebėtas stipresnis atsigavimas nuo pandemijos sukeltos krizės, ES rezultatai buvo prastesni.
Kinijos automobilių rinka pernai ūgtelėjo 4,4 proc., o JAV – 3,7 procento.
Pardavimų mažėjimas ES taip pat gali atspindėti „staigų vidutinės automobilių kainos padidėjimą, taip pat vartotojų lūkesčius elektromobilių atžvilgiu, verčiantį atidėlioti pirkinius ir ilgiau išlaikyti savo dabartinį automobilį“, – teigė automobilių duomenų analizės įmonės „Inovev“ analitikai.
10 proc. sumenkę „Renault“ grupės pardavimai
Pardavimų nuosmukį ES fiksavo visos trys didžiausios Europos automobilių gamintojos.
„Volkswagen“ sekėsi geriausiai, tačiau pardavimams sumažėjus 4,8 proc. iki 1,4 mln. automobilių, gamintojos rinkos dalis sumažėjo iki 25,1 procento.
„Stellantis“, sukurta sujungus Italijos „Fiat“ grupę ir prancūzų „Peugeot-Citroen“, pardavimai susitraukė 2,1 proc. iki 2,1 mln. vienetų. Tai reiškia, kad bendrovės rinkos dalis padidėjo iki 21,9 procento.
„Renault“ grupė fiksavo 10 proc. nuosmukį, o to paties pavadinimo prekių ženklo pardavimai sumažėjo 16 proc., nors pigesnių „Dacia“ ir sportiškojo „Alpine“ prekių ženklo pardavimai ūgtelėjo.
Prancūzijos automobilių grupės rinkos dalis sumažėjo iki 10,6 procento.
Vokietijos BMW pagamintų transporto priemonių registracijų skaičius padidėjo 1,5 proc., tačiau „Daimler“, kuriai priklauso prekių ženklai „Mercedes“ ir „Smart“, pardavimai smuko 12,4 procento.
Korėjos grupė „Hyundai“, kuriai priklauso ir „Hyundai“, ir „Kia“ prekių ženklai, sustiprino savo pozicijas kaip ketvirtoji automobilių gamintoja ES, padidindama pardavimus 18,4 proc. iki daugiau nei 828 tūkst. automobilių.
Gamintojos rinkos dalis išaugo iki 8,5 procento.
Į duomenis, kuriuos pateikia ACEA nariai, neįtraukti JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ pardavimai.
Taip pat pardavimai nesuskirstyti pagal benzininius, dyzelinius ir elektrinius automobilius – šie duomenys pateikiami atskiroje ketvirtinėje ataskaitoje.
