Ko gero gražiausias, techniškai tobulas ir įdomią istoriją turintis tiltas pastatytas Raseinių rajone, Lyduvėnų kaime. Įdomu yra tai, kad stovėdami ant šio tilto, apačioje matome ne vandenį, kaip būtų įprasta tiltui, o pievas. Tiesa, po tiltu teka Dubysa, tačiau palyginti su visu slėnio pločiu, virš kurio nutiestas šis tiltas, upė užima labai nedidelę jo dalį.
Šis tiltas yra 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio – šie skaičiai tiltą daro aukščiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje. Driekiasi jis Radviliškio–Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 kilometre.
Pasakojama, kad Lyduvėnų gyventojai nenaudojo laikrodžių – jie laiką pažindavo pagal pravažiuojantį traukinį.
Šioje vietoje stovėjusių tiltų istorija jau skaičiuoja beveik 100 metų. Pirmoji medinė estakada Vokietijos karo belaisvių buvo pastatyta 1916 metais. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje, tačiau traukinių eismui jis buvo netinkamas – tilto konstrukcijos nebuvo pakankamai tvirtos.
Vėliau vokiečių okupacinė valdžia pastatė plieninį tiltą, ant kurio puikavosi Vokietijos kanclerio Oto fon Bismarko statula. Tuo metu tiltas ypač pasiteisino – traukiniai dardėjo kiekvieną dieną, keleiviniais traukiniais tiltą įveikdavo iki 12 tūkst. keleivių per parą, o prekiniais traukiniais buvo pervežama ypač daug krovinių.
Lyduvėnų tiltas buvo ypatingas turistų traukos centras. Pažiūrėti šio technikos stebuklo žmonės vyko iš įvairiausių Lietuvos gyvenviečių. Pro tiltą traukdavo maldininkai, vykdami į Šiluvos atlaidus.
Antrojo pasaulio karo metu, 1944 metais, tiltas buvo susprogdintas, tačiau 1951 metais rusų inžinieriai jį atstatė.
Pasakojama, kad Lyduvėnų gyventojai nenaudojo laikrodžių – jie laiką pažindavo pagal pravažiuojantį traukinį. Šiuo metu traukinių eismas nebėra toks intensyvus, tiltu per parą prarieda po 5–6 traukinius.
2001–2005 metų laikotarpiu vyko tilto remonto darbai – sustiprinti tilto elementai, rekonstruoti mazgai, tiltas perdažytas, įrengti apžiūros laiptai.
