„Stato tuos verslo centrus prie pilies žiedo, nenumatę, kaip spręs eismo srautų problemą. Ten jau dabar kas rytą ir kas vakarą formuojasi spūstys. Pilies žiedas užsikiš visiškai. Pvz., kaip piko valandomis reikės įsukti nuo centro link to biurų pastato, kur šalia upės statomas?
Keista, jog savivaldybė leidžia statyti tokius objektus be įvertinimų, kokią įtaką jie padarys eismo intensyvumui, srautams, transporto schemos pralaidumui. Taip, turi miestas augti, centras tankėti, bet nėra kompleksiško žvilgsnio į bendrą dėlionę“, – piktinosi į 15min besikreipęs kaunietis.
Keista, jog savivaldybė leidžia statyti tokius objektus be įvertinimų, kokią įtaką jie padarys eismo intensyvumui, srautams, transporto schemos pralaidumui, – piktinosi kaunietis.
Iškils trys verslo centrai
Kauno Jonavos g. šiemet bus pradėtas statyti modernus biurų pastatas „River Hall“. Bendrovė „Sirin Development“ planuoja rinkai pristatyti 8,4 tūkst. kv. m ploto pastatą. Baigti statybas tikimasi 2017-ųjų lapkritį. Investicijos į projektą sieks 10 mln. eurų. Iš viso biure įsikurs apie 1 tūkst. darbuotojų. Suprojektuota ir antžeminė 270 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Jonavos g. 7 SBA koncerno valdoma įmonė pernai metų rudenį jau pradėjo 11 tūkst. kv. m biurų pastato statybas. Naujas statinys iškils šalia Kauno pilies žiedo, Neries krantinėje.
Šalia Kauno pilies žiedo esančiame žemės sklype jau statomas ir dar vienas biurų kompleksas – „Jonavos 30“, į kurį Vilniuje veikianti NT UAB „Realinija“ investuoja 3 mln. eurų. Rinkai bus pasiūlytas 2,7 tūkst. kv. m biurų plotas.
Akivaizdu, jog įgyvendinus šiuos projektus, eismas Jonavos g. ir jau dabar besikemšančiame Kauno pilies žiede itin suintensyvės. Tačiau apie šią iškilsiančią problemą, dosniai dalindama statybų leidimus ir besidžiaugdama investicijomis, valdžia, matyt, nemąsto.
Parengs darnaus judumo planą
Mindaugas Katkus, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas, patvirtino, jog Kauno miesto savivaldybė, prieš leisdama įgyvendinti šiuos projektus, dėl jokių paskaičiavimų į juos nesikreipė, studijos neužsakė.
„Niekas į mus dėl Kauno pilies žiedo eismo intensyvumo paskaičiavimo nesikreipė. Akivaizdu, kad miestai yra perkrauti automobiliais. Klausimas, ar dėl to reikia stabdyti vidaus plėtrą? Transporto, kuris tampa vis ekologiškesnis, eismo intensyvumo prognozės keičiasi – mažėja gyventojų. Be abejo, paskaičiavimus visuomet naudinga atlikti. Pasisakome už tai, kad būsimą naujų infrastruktūros objektų poveikį eismui reikia vertinti“, – patikino M.Katkus.
Paaiškėjo, jog Kauno miesto valdžia vis dėlto ruošiasi imtis veiksmų. Tik ar laiku?
Pasak Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjo Tado Metelionio, pasinaudojant Europos Sąjungos fondų investicijomis, šįmet į pagalbą bus pasitelkti ekspertai, kurie parengs Kauno miesto darnaus judumo planą. Jie labai detaliai išanalizuos Kauno miesto, o ypač miesto centro bei senamiesčio, susisiekimo problemas.
„Plano rengėjai didžiausią dėmesį skirs esamoms ir potencialioms probleminėms vietoms, tarp kurių bus ir statomi biurų centrai. Įgyvendinus projektą bus parengtas skaitmeninis miesto modelis, leidžiantis simuliuoti įvairius miesto plėtros scenarijus, prognozuoti jų poveikį susisiekimui bei tuo pačiu – parinkti geriausius problemų sprendimų būdus“, – patikino T.Metelionis.
Šįmet į pagalbą bus pasitelkti ekspertai, kurie parengs Kauno miesto darnaus judumo planą. Jie labai detaliai išanalizuos Kauno miesto, o ypač miesto centro bei senamiesčio, susisiekimo problemas.
Anot jo, modeliavimo metu bus analizuojamos žmonių gyvenimo, darbo, mokslo, laisvalaikio leidimo vietos, bus ištirta, iš kur, kaip ir į kur kauniečiai keliauja.
Mąstė įrengti šviesoforus
Rimanto Mikaičio, Kauno miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininko, įsitikinimu, kauniečiai yra pripratę prie netradicinio Kauno pilies žiedo, žino tvarką, kaip juo važiuoti.
„Keistas jis tuo, kad ne visur, važiuojant žiedu, yra suteikiama pirmumo teisė, kaip kitur. Toks „keisto“ Kauno pilies žiedo sprendimas priimtas, norint padaryti jį pralaidesnį. Tai – optimaliausias, pralaidžiausias modelis“, – patikino R.Mikaitis.
Pastaruosius keletą metų automobilių srautas Kauno pilies žiede, pasak jo, nebuvo matuojamas, vertinamas. 2016 m. pradžioje tik diskutuota apie tai, ar nereikėtų jame įrengti šviesoforų. Tačiau sprendimas atidėtas. Baimintasi, kad taip išaugs saugumas, tačiau sumažės pralaidumas.
„Tie, kurie išduoda leidimus statyboms, mąsto. Juk žinoma, koks automobilių kiekis bus, kaip išaugęs transporto priemonių skaičius gali įtakoti eismą. Patys žmonės renkasi sau išvykimo, atvykimo į ar iš darbo maršrutus. Eismo sąlygos pakoreguoja jų įpročius. Matyt, kad, Jonavos g. bus ta gatvė, kuria labiausiai tas srautas vyks. Juk nebus privaloma biurų darbuotojams važiuoti per žiedą.
Didesnė problema kils dėl Karaliaus Mindaugo pr. išdygsiančių biurų kompleksų. Juk yra „Akropolis“, „Žalgirio“ arena. Nors joje renginiai vyksta vėlai vakare, kai biurai jau nebedirba“, – vairuotojo protingumo kriterijų, kaip svarbiausią problemos sprendimo būdą, įvardijo R.Mikaitis.
Išgelbės naujas tiltas?
Anot jo, kur kas dažniau turi būti naudojamasi viešuoju transportu, norint įvažiuoti į miesto centrą ir iš jo išvažiuoti. Investuojama toliau bus ir į dviračių takus.
„Kai maždaug prieš 6-7 metus buvo svarstomas prie Kauno pilies žiedo „Iki“ esančio „Batų fabriko“ komplekso architektūrinis konkursas, kuris vėliau neįvyko, mąstyta ir apie pasikeitimus eismo srautuose. Galvota apie tai, kad bus reikalinga nauja eismo schema. Finansuoti studiją turėjo projekto vystytojai. Tačiau viskas nuėjo užmarštin. Tai vienintelis atvejis, kai buvo ruoštasi ištirti Pilies žiedo intensyvumą“, – prisiminė Saugaus eismo komisijos pirmininkas.
Užsiminė jis ir apie prieš penkmetį svarstytus planus statyti naują, Marvelės bei Brastos g. sujungsiantį Kėdainių tiltą. Šiuo sprendimu norėta „nukrauti“ srautus nuo Karaliaus Mindaugo pr., Pilies žiedo ir Birštono g., „permetant“ juos į kitą upės pusę – Marvelę, Minskovskių g.
Tuomet atliktų analizių duomenimis, nustatyta, jog Jurbarko gatvėje ties P. Vileišio tiltu eismo intensyvumas pirmaisiais metais po naujojo tilto atidarymo sumažėtų 35 proc., o vakariniame aplinkkelyje ties Vytauto Didžiojo tiltu – 25 proc.
Ne visi pritarė naujojo tilto statybų idėjai. Prieštaraujančiųjų argumentas – vizualinė tilto įtaka senamiesčiui. Užsiminta apie kur kas efektyvesnę alternatyvą – tunelį po Nemunu.
