„Norime padidinti finansavimo skaidrumą, supaprastinti sistemą, panaikinti įvairias dabar sukurtas programas – nuo žvyrkelių asfaltavimo iki rezervo dalinimo ir panašiai, tas lėšas iš anksto paskirstyti savivaldybėms. Kitaip sakant, savivaldybėms suteiktume daugiau laisvės priimti sprendimus, nes jos pačios, aš manau, geriausiai žino, kuriuos objektus reikia tvarkyti arba asfaltuoti“, – po susitikim su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams aiškino M.Skuodis.
Anot jo, savivaldybės galės gauti lėšas iš valstybės tik tada, jei turės viešai patvirtintą tvarką, pagal kurią bus pasirenkami tvarkomi objektai, o jų eilė bent trejiems metams viešai skelbiama.
Jo teigimu, šiuo metu tokią tvarką turi tik apie pusė šalies savivaldybių.
Pasak M.Skuodžio, situacija šalies keliuose nedžiugina – net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka reikalavimų, kurie, anot Valstybės kontrolės, ir taip yra nepakankamai ambicingi, taip pat yra skubaus remonto reikalaujantys 73 tiltai ir viadukai.
„Natūralu, situacija reikalauja pokyčių, todėl su prezidentu aptarėme, kaip prioretizuojant lėšas galėtume išjudėti iš šitos situacijos. Pagrindinis klausimas yra kelių finansavimo sistemos pertvarka, kurios pagrindinius principus su prezidentu mes esame jau aptarę gerokai anksčiau“, – sakė M.Skuodis.
Pasak prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, susitikime taip pat kalbėta, kad į viešąjį transportą būtina pritraukti daugiau keleivių, tam panaudojant europinį finansavimą, daugiau lėšų skiriant iš valstybės biudžeto.
Pasak G.Nausėdos, prioritetas turėtų būti skiriamas ES gaminamoms nulinės emisijos transporto priemonėms.
