Nauji atitvarai nuo rugsėjo 9 d. išdygo 220-230 km (važiuojant nuo Klaipėdos, prieš pat Kryžkalnį), taip pat ir dar keliose maršruto Kaunas-Klaipėda zonose.
Tačiau praėjusį savaitgalį didžiausios spūstys susiformavo būtent neprivažiavus 230 km stupelio. Važiavę šiuo ruožu apie 17 val. dėl stoviniavimo prarado daug laiko. Programėlė „Waze“ informavo, kad dėl remonto darbų (tiksliau, dėl suparalyžiuoto eismo), kelionė pailgėjo beveik valanda.
Registratoriumi nufilmuotame viename iš minėtų ruožų labai aiškiai matosi, kad kai kurie vairuotojai stengiasi važiuoti drausmingai ir tolygiai, tokiu būdu neleisdami spūsčiai dar labiau didėti. O kaip elgiasi tie, ant kurių automobilių tarsi parašyta „nebandykite to kartoti“?
Nardymas tarp eismo juostų
Dviem eismo juostoms susijungiant į vieną, susidaro vadinamasis „piltuvėlio“ efektas. Todėl eismo specialistų patarimas vairuotojams – nenardyti tarp juostų (nes nuskubėsite labai nedaug arba visai nenuskubėsite), o ramiai važiuoti susiliejant su eismu.
„Spūstis efektyviausiai mažina ne chaotiškas lakstymas, o atvirkščiai – tvarkingas važiavimas. Pabandykite atlikti eksperimentą – kaip greičiau supilti skystį per piltuvėlį. Ar, jei pilsime per jėgą ir skystis veršis per kraštus, pasieksime geresnį rezultatą, nei nustatę pastovią efektyvią vandens srovę?“, – klausia Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklas „Amplius.lt“ vadovas.
Filmuotame siužete aiškiai užfiksuotas epizodas: vos antroje juostoje tarp automobilių lieka tarpas, į jį iškart įlenda BMW. Tačiau, pasak A.Pakėno, automobiliai spūstyje ir juda greičiau, jei tarp jų lieka pagarbus tarpas. Nes taip lengviau išlaikyti tolygų važiavimą. Taigi nedidelis tarpai paliekami ne tam, kad į juos kažkas lįstų, o tam, kad būtų didesnis bendras automobilių greitis. O landžiotojai tik griauna tvarką ir kelia chaosą: antroje juostoje šiuo atveju greitis sulėtėja, o pirmoje nepadidėja, nes BMW iš paskos važiavęs automobilio vairuotojas nebuvo pasiruošęs akimirksniu užimti atsilaisvinusios laisvos vietos pirmoje eismo juostoje.
„Aš savo mokinių paklausiu: ar eilė parduotuvėje judės greičiau, jei stovėsite pridūrę nosį prie priešais stovinčio žmogaus?“, – pateikia pavyzdį iš gyvenimo A.Pakėnas. Juk sklandžiai pajudėti iš vietos lengviau, kai išlieka pagarbus tarpas.
Tiesa, filmuotoje medžiagoje matosi ir kitas atvejis, visiškai priešingas. Pirmąja juosta važiavusios „Toyota“ vairuotoja kažkodėl nusprendė palikti labai didelį atstumą nuo priešais važiavusio automobilio – vos ne 50 metrų... Ir vėlgi nesilaikoma tolygumo principo.
Technine (nuline) juosta lekiantys chuliganai
Taip, tokius vairuotojus saugaus eismo specialistai vadina chuliganais. Jei tokiu būdu važiuotumėte Vokietijos ar Skandinavijos šalių greitkeliu, ko gero, netrukus tektų pabendrauti su policija., kuriai jūsų automobilio markė ar jūsų pasiteisinimai nesvarbūs. Pareigūnai minėtose šalyse KET pažeidėjus fiksuoja stebėjimo kameromis.
Lietuvoje – kitaip. A.Pakėnas mano, kad tokiems vairuotojams reikia psichologo pagalbos. Kodėl, skaitykite čia.
Filmuotame siužete užfiksuoti keli automobiliai, tokiu būdu pažeidę taisykles. Tačiau vadinamasis „gelikas“ (G klasės „Mercedes Benz“) nuskuodė ganėtinai greitai. Turint omeny, kad spūsčių metu iš automobilių nevengia išlipti ir vairuotojai, ir keleiviai, tokia situacija labai nesaugi.
Kur reikia statyti avarinio sustojimo ženklą
Natūralu, kad spūsties išbandymų vienas kitas automobilis neatlaiko. Vieniems variklis perkaista, kitiems stabdžiai.
Filmuotoje medžiagoje toks atvejis užfiksuotas – pagalbinėje juostoje stovintis BMW. Pagal KET reikalavimus avarinio sustojimo ženklas ne gyvenvietėse statomas ne mažiau nei 50 m atstumu nuo automobilio. O kokiu atstumu šioje chaotiškoje situacijoje „trikampį“ pastatė BMW vairuotojas, grįžtantis iš pajūrio?
Ar, trikampį pastebėjęs „geliko“ vairuotoja turėtų šansų laiku sustabdyti visureigį?
Šioje vietoje labai tinka autosporto trenerio Jono Dereškevičiaus mintis: automobilis šiais laikais yra vienintelė mirties buityje priežastis. Jei patys nesisaugosime, tai kas apsaugos?