Net ir nežinant tikslaus bendro skaičiaus, darosi aišku, jog dvi savaites Dakaro bivakuose gyvena daugybė žmonių. Esu ne kartą gavusi klausimų, o kaip jūs Dakaro metu maitinatės, iš kur gaunate maisto, kur valgote? Tad šį kartą papasakosiu, kaip ir kuo yra maitinami dakariečiai.
Kaip žinote, Dakaro bivakai yra didelės lauko stovyklos, kuriose žmonės nakvoja. Nakvojimas reiškia ir miegą, ir prausimąsi, ir, žinoma, valgymą. Tam kiekviename bivake įrengiama valgykla. Dakaro valgyklos turi griežtą tvarką. Norėdamas jose gauti maisto, privalai turėti ir pateikti leidimą (tą patį, su kuriuo patenki į bivako teritoriją).
Dakaro dalyviai yra maitinami visą parą – nustatytu laiku duodami pusryčiai, pietūs, vakarienė ir užkandžiai tarpuose. Maistas suskirstomas porcijomis, o gauti papildomai yra sunkoka. Valgykloje dirbantys aptarnaujantys žmonės į vienos porcijos vienam žmogui taisyklę atlaidžiau pažiūri tik jei pagrindiniams maitinimams einant į pabaigą jie būna išdalinę ne visą suplanuotą maistą.
Šiais metais nuotaikos gaunamo maisto atžvilgiu yra tikrai daug geresnės, mat patiekalų įvairovė ir kokybė pagerėjo lyginant su prieš tai buvusiu Dakaru. Be to, šie metai gausūs vaisiais ir šviežiomis daržovėmis. Pastarųjų 2018-ųjų Dakaro dalyviai savo lėkštėse net nematė.
Tai ką gi valgo dakariečiai? Pusryčiams – tradicinis europietiškas variantas: bandelės, sumuštinių dešra, sūris, kiaušinienė ir dešrelės, sausi pusryčiai, jogurtas ir pan. Pietūs ir vakarienė sotesni – sriuba, būtinai mėsos patiekalas, daržovės, įvairūs sūriai, šiais metais ir empanados (pyragėliai su mėsa, galima būtų sakyti, mūsų kibinų tolimi pusbroliai) ir būtinai desertas. O tiems, kurie nepataikė į pagrindinio maitinimo laiką visada yra galimybė gauti makaronų su pomidorų padažu ir sūriu. Makaronų, pastebiu, dažnai papildomai prie pietų ar vakarienės pasiima vyrai, matyt nustatytos maisto porcijos ne visiems pakanka.
Nepriklausomai nuo to, pusryčius, pietus ar vakarienę tu valgai, atėjęs į valgyklą, pasiimi padėklą, susirenki tau priklausančio maisto porcijas ir mėgaujiesi (arba ne ).
Taip Dakaro dalyviai šiais metais maitinami bivakuose. O pabaigai keletas įdomybių apie tai, kokio ypatingo maisto galima paragauti keliaujant Peru. Kai ką pavyko ir mums paragauti. Beje, ar žinote, kad ne vienerius metus Peru buvo nominuota kaip geriausia pasaulyje kulinarinių kelionių vieta?
Ceviche
Kas bent kartą lankėsi Peru ir paragavo šio patiekalo, prisimena jį ilgam. Tai nuostabaus skonio šviežia marinuota žuvis, patiekiama su žaliais svogūnais, bulvėmis, kukurūzais, dažnai avokadu ir įvairiais padažais. Pirmą kartą šios žuvies paragavau būdama Peru praėjusiais metais. Vėl atsidūrusi šioje šalyje, pasinaudojau visomis galimybėmis dar kartą pasimėgauti šiuo patiekalu. Nesu girdėjusi, kad Lietuvoje būtų kavinė ar restoranas, gaminantys ceviche.
Jūrų kiaulytė
Tikriausiai nepatikėsite, tačiau Peru vienas iš delikatesinių patiekalų yra... kepta jūrų kiaulytė. Taip, tas pats mažas gyvūnėlis, kurį pas mus įprasta turėti namuose kaip augintinį. Traškiai keptą, patiekiamą su galva, akimis ir kojomis jūrų kiaulytę vietiniai valgo įvairių švenčių proga. Teko skaityti, kad per metus Peru suvalgoma apie 65 milijonus šių gyvūnų. Šis patiekalas Peru pasiekė iš inkų laikų – indėnai netgi džiovindavo jūrų kiaulyčių odą, kurią vėliau dėdavo į sriubas ir troškinius. Šios įdomybės paragauti dar kol kas nepavyko.
Tacu tacu
Tacu tacu vadinamas troškinys iš pupelių ar ryžių, pagardintas čili pipirais ir česnaku bei patiekiamas su kiaulienos ar jautienos gabaliukais arba kiaušiniu. Dažniausiai visi ingridientai sudedami į puodynėles ir kepami.
Chocotejas
Pavalgius rimto maisto, būtinas desertas. Perujiečiai turi savo nacionalinį skanumyną – šokoladinius saldainius su tirštos karamelės įdaru ir pekano riešutais. Šie saldainiai labiausiai paplitę pietinėje Peru dalyje, ypač Ica ir Arekipos regionuose. Pasisekė, kad Dakaras vyksta kaip tik šiose vietose. Matyt dėl to Chocotejas radau net ir Arekipos Starbucks kavinėje.
Be viso to, Peru yra žemės riešutų ir supermaistu Europoje laikomos, čia kaip paprastas kruopas, pardavinėjamos kynvos, bulvių ir kukurūzų gimtinė. Vien bulvių Peru, kurios čia sukultūrintos prieš maždaug 8000 metų, dabar auginama virš 3000 rūšių, o kukurūzų – daugiau nei 55 rūšys. Galima drąsiai sakyti, kad Peru – kukurūzų šalis. Čia jie juos marinuoja, troškina, duoda kaip užkandį pakepintus su druska. Netgi krekeriai Peru – iš kukurūzų!
