– Gyvenai Vilniuje, Žvėryne. Ir staiga persikėlei į Maskvą, tapai pasauline žvaigžde. Kaip tai įvyko?
– Mano močiutė, mama ir dabar gyvena Lietuvoje. Tėvas rusas. Aš gimiau Maskvoje, tačiau kai mama išsiskyrė su tėvu, mes persikėlėme gyventi į Vilnių. Tuomet man buvo 3 metai. Vilniuje lankiau darželį, baigiau vidurinę lietuvišką mokyklą, čia gyvenau 20 metų.
– Iki šiol puikiai kalbi lietuviškai, ar būni Lietuvoje?
– Lietuvoje būnu retai, tačiau bendrauju telefonu su mama, draugais.
– Augai benzingalvių aplinkoje, dalyvavai lenktynėse. Iki šiol prisimenu, kad mes, žurnalistai, Martyną Ivanovą vadinome būsima automobilių sporto žvaigžde.
– Kiekvieną žiemą važinėjome Pilaitėje ant ežero. Susipažinau su Henriku Kazakausku, žinomu Bocmano pravarde. Jis man davė savo mašiną, aštuntuką. Jo dėka aš išvažiavau į pirmąsias lenktynes. Tai buvo naktinės varžybos hipodrome, Kaune.
Vėliau prasidėjo „Auredi Golf“ taurė, kurioje visi važiavome senaisiais „Volkswagen Golf I“ automobiliais. Mano patėvis Linas Brazauskas padėjo įsigyti ir paruošti automobilį. Lenktyniavau toje serijoje, vėliau pradėjau važiuoti ralyje. Mano svajonė buvo ralis.
Turėjau ir rimtą avariją Kurzemės ralyje, kai per treniruotes į trasą išvažiavo girtas latvis. Sudaužėme treniruočių mašiną
Vėliau įsigijau „Golf GTI II“ ir jį paruošėme raliui. Startavome ralio čempionate su Edvinu Pagirsku. Su juo porą metų važiavome ralyje. Turėjau ir rimtą avariją Kurzemės ralyje, kai per treniruotes į trasą išvažiavo girtas latvis. Sudaužėme treniruočių mašiną, tad negalėjome išsamiai užsirašyti trasos. Dėl to per lenktynes padarėme klaidą, sudaužėme ir lenktynių mašiną. Taigi per vienas varžybas sudaužėme abu automobilius.
– Buvai perspektyvus lenktynininkas ir staiga visa tai palikai, išvažiavai gyventi į Maskvą. Kodėl?
– Mano tėvas Viktoras Ivanovas gyveno Los Andžele ir 1999 metais grįžo gyventi į Rusiją. Ten jis pradėjo kurti filmą. Mane pakvietė filmuotis. Atlikti visokius triukus, filmuotis automobilių gaudynėse.
Kartu leido pabandyti važiuoti Rusijos ralyje. Aš atlikau testus padangų gamyklos „Nišpa“ komandoje. Jie liko manimi patenkinti, tad kitais metais aš jau turėjau važiuoti šioje komandoje su „Mitsubishi Lancer“. Tačiau tuomet prasidėjo krizė, gamykla negalėjo finansuoti ralio komandos. Taip ir baigėsi mano lenktynininko karjera.
2003 metais Maskvoje buvo filmuojamas „Bornas: Absoliutus pranašumas“ ir filmo kūrėjai atrinkinėjo vietinius kaskadininkus. Aš buvau įvertintas puikiai. Be to, filmo kūrėjams aš pasirodžiau panašus į Mattą Damoną. Jie mane pakvietė filmuotis. Visas jų užduotis atlikau gerai, tad triukų koordinatorius pažadėjo su manimi bendradarbiauti ir ateityje.
Nuo tada prasidėjo Holivudo karjera. Vėliau jis pakvietė mane į „Borno ultimatumą“ Niujorke. Vėliau – į Džeimso Bondo „Paguodos kvantą“. Ten dubliavau Danielį Craigą. Filmavome Italijoje, važinėjau su „Aston Martin“, o mane vaikėsi žinomas Britanijos ralio čempionas Markas Higginsas. Su juo labai lengva dirbti. Nes kai dirbi ne su ralistais, o su kaskadininkais, tenka taikytis prie jų lėto važiavimo tempo. O su Marku mūsų tempas ir galimybės prie vairo yra vienodos. Su juo tenka ir dabar filmuotis filmuose – mes visą laiką džiaugiamės vienas kito kompanija. Beje, Markas ir dabar pavažiuoja lenktynėse… Su „Subaru WRX STI“ skina rekordus Meno saloje.
Vėliau koordinatorius mane pakvietė dubliuoti Tomą Cruizą filme „Misija neįmanoma IV“. Filmas buvo kuriamas Dubajuje. Ten filmavome mašinų gaudynes smėlio audroje.
Filmavome gaudynes Pietų Afrikoje, Keiptaune. Dirbome keturis mėnesius, kurdami filmą „Safe house“ kartu su R.Reynoldsu ir D.Washingtonu.
Filmuojant „Paguodos kvantą“ susipažinau su kitu triukų koordinatoriumi, kuris nuolat dirbo su Džeimso Bondo serija. Jis mane ėmė kviesti ir į kitas šio filmo serijas. Filmavausi ir „Spektre“. Ten buvo labai įdomu. Veiksmas vyko Austrijos Alpėse. Trasos vingiuotos kaip ralyje, padengtos sniegu ir ledu. Automobiliams „Range Rover Sport“ buvo pagamintos specialios padangos su 5 milimetrų dygliais. Smagiai pasivažinėjome…
Kitos šio filmo gaudynės buvo filmuojamos Romoje. Aš dubliavau D.Batistą. Jis – dviejų metrų vyriokas su dideliais raumenimis. Tad man pasiuvo specialų kostiumą su raumenimis, padarytais iš porolono. O ant veido užsidėjau kaukę, panašią į D.Batistos veidą… Čia vėlgi važiavome gaudynėse su M.Higginsu. Aš buvau blogiukas ir vijausi Marką, kuris vaidino Džeimsą Bondą ir bėgo nuo manęs. Su M.Higginsu filmavomės „Greiti ir įsiutę VI“.
2008 metų sausį–vasarį buvo filmuojamas naujas „Džeisonas Bornas“ Las Vegase. Bornas vijosi šarvuotą SWAT sunkvežimį ir negalėjo jo sustabdyti.
Šiemet gegužę dirbau Kanadoje naujame filme „3X“ su Vinu Dieseliu. Vasarą mėnesį dirbau Amsterdame filme „Žudiko asmens sargybinis“. Teko vaidinti rusų banditą, kuris vejasi S.Jacksoną, o šis bėga su kateriu.
Gana daug tenka dirbti įvairiose automobilių reklamose. Prieš mėnesį buvo filmuojama „Lexus IS“ reklama Kroatijoje. Aš ten dirbau triukų koordinatoriumi, o vaidino Amerikos drifteris, kuris bėgo nuo motociklo.
– Tai yra tavo pagrindinis užsiėmimas, tavo darbas, iš kurio valgai duoną?
– Taip. Nuo to laiko, kai išvažiavau į Maskvą, nuolat dirbu kaskadininku.
– Pakanka pasiūlymų, pakanka darbo? Ar tai nelabai stabilus užsiėmimas?
– Kasmet darbo daugėja. Daugiau dirbi, susipažįsti su daugiau žmonių, gauni daugiau kvietimų. Šiemet užsienyje praleidau gal tris mėnesius ar daugiau. Kartais tenka ir atsisakyti filmavimų, nes turiu keletą pakvietimų vienu metu. Štai buvau kviečiamas dirbti filme „Mad Max“. Reikėjo pusę metų filmuotis Namibijos dykumoje. O tuo metu mane kvietė ir į Džeimso Bondo „Skyfall“, ir į „Greiti ir įsiutę“. Taigi teko atsisakyti gyvenimo dykumoje…
– Ar Rusijoje yra daugiau tavo konkurentų, kurie dirbtų tokiuose pasaulinio garso filmuose?
– Ne, nėra.
– O pasaulyje?
– Sunku pasakyti. Tačiau nėra daug žmonių, kurie dubliavo Džeimsą Bondą ir panašių filmų herojus.
– Ar turi kokį nors autoritetą, dievuką kaskadininkų pasaulyje, kurio lygį tau norėtųsi pasiekti. Ar tu jau esi tame TOP 10 lygyje?
– Sunku pasakyti, kuris ten yra kietesnis. Kaip minėjau, man patinka dirbti su M.Higginsu. Jį laikau tikrai kietu vyruku.
– Ar daugiau garsių lenktynininkų dalyvauja filmavimuose?
– Teko dirbti tik su vienu Benu Collinsu, kuris buvo žinomos laidos „Top Gear“ personažas Stigas. Ir tada mes visi žinojome, kad jis – Stigas. Jis yra važiavęs Le Mane, NASCAR.
Mėgstamiausi? Turbūt gaudynės. Įdomu dalyvauti visokiose avarijose. Tuomet gauni premijas už riziką
– Kokie yra tavo mėgstamiausi triukai?
– Mėgstamiausi? Turbūt gaudynės. Įdomu dalyvauti visokiose avarijose. Tuomet gauni premijas už riziką. Smagu, kai tavęs niekas nestabdo, neprašo važiuoti lėčiau, kai gali važiuoti visu greičiu…
– Užjaučiu operatorius… Juk tave važiuojantį visu greičiu labai sunku nufilmuoti… Operatoriai visada nori, kad automobilis važiuotų lėčiau.
– Suprantama. Jiems sudėtinga pasivyti, kai filmuoja iš kitos mašinos Tačiau kai filmuojama iš sraigtasparnio, tai viskas gerai.
Patiko filmuotis Romoje, filme „Spektras“. Veiksmas vyko upės krantinėje, dviračių takelyje. Jis visiškai siauras, duobėtas, kalnuotas. Automobilio greitis buvo apie 190 km/h, jis šokinėjo per duobes ir pakilimus. Iš vienos pusės buvo siena, iš kitos – upė. Prieš tai lijo keletą dienų ir nuo kalnų bėgo vanduo, upės lygis pakilo, srovė buvo labai stipri. Narai gelbėtojai pasakė, kad jeigu mes įkrisime į vandenį, tai jie negalės šokti į upę mūsų gelbėti, nes srovė juos nuneš.
Tad prieš filmavimą treniravomės tamsiame baseine, kaip išsigelbėti iš skęstančios mašinos. Žinoma, automobilis buvo tam specialiai paruoštas, jo stiklai buvo pritvirtinti tik lipdukais, mašinoje buvo oro balionai.
– Ar bebaimiai kaskadininkai turi kokį nors baimės jausmą?
– Na, kad nebūna baisu. Juk dauguma dalykų yra apgalvoti, jiems pasiruošta iš anksto.
– Ar per filmavimą buvai nukentėjęs, susižalojęs?
– Avarijos vyksta kiekvieną dieną. Tačiau dažniausiai tai būna planuotos avarijos. Viskas tam būna paruošta. Buvo keletas neplanuotų, tačiau atsipirkau mėlynėmis.
– Ar esi suskaičiavęs, kiek avarijų sukėlei?
- Ne, niekada neskaičiavau. Daug… Visokių filmų būna… Tarkime „Spektre“, kai važinėjau su „Jaguar“, beveik nebuvo avarijų… Na, laiptais teko važiuoti… Keletą skuterių nunešti… Jaguarą padegti…
– Velniškai įdomus darbas, nes kiekvienas naujas filmas – tai nauji nuotykiai, nauji iššūkiai. Realiai tu pats esi aktorius… nematomas aktorius...
– Man patinka… Be to, pamatau labai daug pasaulio… Gyvenu tokiose vietose, kur gal niekada kitaip neatsidurtum…
– Prisipažink, ar negaila automobilių? Juk kiekviename filme sudaužai bent keletą naujų, gražių, brangių automobilių?
– Na, gal ir gaila… Bet toks jau scenarijus… yra tam skirtas biudžetas. Pavyzdžiui, Džeimso Bondo serijai aš gaunu kokius 6–8 naujus „Aston Martin“ automobilius. Visi jie mano žinioje… Kai kurie jų būna specialiai paruošti tam tikroms užduotims.
Žodžiu, gaunu naują automobilį ir mano užduotis yra įvykdyti scenaristo reikalavimus, negalvojant apie tai, kiek kėbulo detalių bus sugadinta… Yra techninė tarnyba, kuri po to sudaužytas detales pakeis naujomis.
Įdomi patirtis buvo filmuojant „Spektrą“. Šiam filmui buvo paruoštas koncepcinis hibridinis „Jaguar SX-75“. Tiksliau, kelios jo replikos. Automobilio karkasas suvirintas iš vamzdžių, gale – „V8 Supercharger“ motoras, įdėta sekvencinė pavarų dėžė, kaip WRC automobiliuose. Salonas – iš aliuminio. Kėbulas – iš plastiko. „Williams“ gamykla pagamino 6 tokias mašinas. Mašina įdomi, tačiau labai sunkiai valdoma, nes, matyt, trūko laiko reguliavimams. Tad važinėti siauromis Romos gatvelėmis nebuvo lengva.
– Niekada nekilo noro nusipirkti kokį nors automobilį po filmavimo?
– Jie neparduodami. Patenka arba į muziejų, arba yra sunaikinami.
Tiesa, dar teko filmuotis su „Formulės 1“ automobiliu. Aš turėjau pralėkti po sunkvežimiu, kuris tuo metu šoko nuo tramplino
– Koks automobilis tau labiausiai patiko?
– „Paguodos kvante“ buvo „Aston Martin DBS“. Jis labai patiko. Minėtas „Jaguar“ irgi labai įdomus. Austrijoje vairavome „Range Rover Sport“ su rimtomis dygliuotomis padangomis. Tai irgi paliko smagų įspūdį. O daugiau? Kiti automobiliai nebuvo labai įdomūs – daugiau ar mažiau standartiniai.
Tiesa, dar teko filmuotis su „Formulės 1“ automobiliu. Aš turėjau pralėkti po sunkvežimiu, kuris tuo metu šoko nuo tramplino. Reikėjo spėti… Rizikos buvo… Galėjau nespėti arba galėjo tramplinas sulūžti… Dariau tai ne dėl pinigų, o dėl malonumo valandą laiko vairuoti F1 automobilį…
– O kaip automobilių sportas? Jį visiškai palikai? Nuo 2000 metų nedalyvavai nė vienose lenktynėse?
– Ne, niekur.
– Bet tavo garaže turbūt stovi koks nors asmeninis „Porsche 911 Turbo“ ar „Mitsubishi Lancer Evolution“?
– Aš vairuoju „Mercedes-Benz A45 AMG“. „Turėjau Toyota Celica GT Four“, „Mitsubishi Lancer X Evo“. Pastarasis labai patiko.
Kiekvieną kartą vis sunkiau surasti gerą automobilį. Jie tampa vis labiau apriboti ekonormų, elektronikos. Yra sportiniai automobiliai, tokie kaip „Porsche“ ar „Nissan GT-R“. Tačiau jie – nepraktiški, dviviečiai. Norisi turėti tokį, kur ir šeima telpa, ir pats gali smagiai pasivažinėti.
– Martynai, patenkinkime snobų smalsumą. Tu dirbi, bendrauji su pasaulinio garso aktoriais, esi pasaulyje garsus kaskadininkas. Tu dalyvauji žvaigždžių vakarėliuose, tave galima sutikti Monake, Las Vegase?
– Ne, nedalyvauju. Nebent tik premjerose. Maskvoje su žmona kartais nueiname į vieną kitą renginį.
– O su įvairiomis žvaigždėmis bendrauji? Ar apsiribojate darbiniais santykiais?
– Malonus žmogus M.Damonas. Smagu buvo pabendrauti su P.Walkeriu iš „Greiti ir įsiutę“, kol jis buvo gyvas.
Tačiau šiaip bendraujame mažai. Jie dirba atskirose grupėse, kaskadininkai atskirai. Be to, yra ir šioks toks kalbos barjeras. O kaskadininkai tarpusavyje bendrauja šiltai.
– Daugeliui rūpi – o kiek gi uždirba pasaulyje garsus kaskadininkas? Tiek pat kaip M.Damonas – daugiau ar mažiau?
– Mes uždirbame kur kas mažiau nei garsūs aktoriai. Gal šimtąsyk mažiau… Galbūt mano pajamos prilygsta neblogo Rusijos aktoriaus honorarui.
