Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su „Regitros“ atstovu Vytautu Jasiulevičiumi bei saugaus eismo specialistu Vigilijumi Sadausku.
– Pone Jasiulevičiau, kodėl išregistruotų automobilių yra tiek daug – 850 tūkst.? Kas su jais yra ir kodėl jie nedalyvauja eisme?
– Sunku atsakyti kodėl, tačiau tai susiklostė per eilę metų. Mes žinome, kad ir prieš keliolika metų dalis transporto priemonių buvo parduota į Rytus pagal įgaliojimus ir panašiai. Bet tie duomenys dar iš ankstesnių informacinių sistemų, dar iki „Regitros“ laikų, buvo importuoti į mūsų registrą ir buvo laikomi registro duomenimis. Realiai tų transporto priemonių ilgus metus jau nėra Lietuvoje.
Ilgametės analizės rodikliai yra tokie, kad maždaug tik nuo 150 iki 200 tūkst. automobilių yra Lietuvoje ir retsykiais išvažiuoja į gatves.
– Tai negalime sakyti, kad tie 850 tūkst. yra mūsų kiemuose, garažuose?
– Toli gražu. Ilgametės analizės rodikliai yra tokie, kad maždaug tik nuo 150 iki 200 tūkst. automobilių yra Lietuvoje ir retsykiais išvažiuoja į gatves.
– Pone Sadauskai, kaip jūs vertinate šią naują tvarką? Kokį matote jos efektą?
– Vertinti ankstoka. Kol kas galima vertinti tik pagal žmonių pasitenkinimą arba nepasitenkinimą. Realiai vertinti gali pagal tai, ką žmonės, priimdami šį įstatymą, sakė.
Pagrindinis akcentas priimant šį įstatymą buvo tai, kad esą pagerės eismo saugumas. Kaip jis pagerės, aš iki šiol nelabai galiu suprasti. Kaip jis pagerės, jeigu mes iš „Regitros“ girdime, kad tų transporto priemonių Lietuvoje tarsi ir nėra. Jeigu jų nėra, yra tik keliasdešimt tūkstančių tų automobilių, tai kiek jie padaro tų eismo įvykių. Paprastai būdavo, kad dėl techninės transporto priemonės būklės įvyksta iki 1 proc. eismo įvykių. Galbūt priimant šį įstatymą buvo siekiama kitų tikslų. Tai greitai ir pasimatys.
– Kaip jums pačiam atrodo, kokių tikslų?
– Jeigu aš anksčiau galėjau draustis motociklą, pavyzdžiui, trim mėnesiams ir tai kainuodavo 60 litų, dabar aš privalėsiu draustis metams. Žinoma, „Regitra“ man suteikia galimybę nukelti vienerius metus. Tai yra, pavyzdžiui, šiemet aš nukeliu iki pavasario, kad to motociklo nedrausiu, bet pavasarį turėsiu vėl gauti techninės apžiūros dokumentus ir draustis metams. Anksčiau galėjai draustis tam laikotarpiui, kol eksploatuoji. Kiek man tai pabrangs? Kam aš mokėsiu – valstybei? Be abejo, kad ne valstybei. Mokėsiu draudimo įmonėms.
– Pone Jasiulevičiau, kokios pasekmės? Apie tai, apie ką kalba ponas Sadauskas, kad tai naudinga privačioms bendrovėm?
– Aš nesutikčiau su tuo, kad kažkas keičiasi draudimo prasme. Galima ir šiandien draustis trims mėnesiams. Niekas nedraudžia to daryti. Tik reikia prisiminti, kad pasibaigus tam laikotarpiui ir neapsidraudus, kitą dieną „įsijungia“ 90 dienų laikotarpis. Taigi vėl per tas 90 dienų reikia apsidrausti ir vėl aktyvuoti transporto priemonę, kad ji atitiktų visus įstatymu numatytus reikalavimus.
– Bet ar dabar bus garantija, kad visų reikalavimų neatitinkantys vairuotojai vis tiek nevažiuos į gatves?
– Jeigu žiūrėtume į statistiką, milijonas keturiasdešimt tūkstančių liepos 1 dieną neturėjo arba draudimo, arba techninės apžiūros. Arba ir to, ir to. Taigi toks didžiulis skaičius. Dabar kalbame apie 850 tūkstančių. Daugiau nei pusantro šimto tūkstančio nuo liepos 1 dienos iki praėjusio penktadienio susitvarkė visus dokumentus ir grįžo į eismą. Vadinasi, žmonės suvokė, kad sudaryti saugesnes sąlygas kelyje sau ir kitiems yra būtina.
– V. Sadauskas: Manau, tik ką kolega ir atsakė. Kai mes kalbėjome apie saugų eismą, „Regitros“ atstovas štai ir paaiškino. Sako, žmonės apsidraudė. Tai aš iš karto ir klausiu – kiek pagerėjo eismo saugumas? Kiek žuvusiųjų sumažėjo? Mano duomenimis, tai jis didėja lyginant su praėjusiais metais. Aš kalbu apie įstatymo priėmimą, kuris buvo grįstas siekiu sumažinti žūvančiųjų skaičių. Aš apsidraudžiu, praeinu techninę apžiūrą, bet žuvusiųjų nemažėja. Įstatymo „prastūmimas“ tokiais tikslais neveikia.
– Galbūt yra kitas motyvas, pone Jasiulevičiau, dėl automobilių mokesčio? Daug kalbėta, buvo daug pasipriešinimo. Ar šis žingsnis nebus pradžia automobilių mokesčio įvedimui?
– Aš tokių išvadų iš karto nedaryčiau. Manau, pirmiausiai registro paskirtis – teikti teisingus duomenis. O norinčių turėti teisingus duomenis yra labai daug: tiek ūkio subjektai, tiek visokios įmonės, kurios rūpinasi ir kuro, ir atsarginių dalių tiekimu, tiek ir kontroliuojančios institucijos. Mes žinome, kad reikia plėtoti infrastruktūrą, bet turime rištis prie tikrų skaičių, o ne prie pasakiškų. Pavyzdžiui, mąstome apie kokį nors rajoną, galvojame, kad ten yra daug transporto priemonių, o galiausiai paaiškėja, kad jų yra dvigubai mažiau.
– Pone Sadauskai, ar nėra svarbu tiesiog žinoti tikrą skaičių, kiek yra automobilių, kurie gali išvažiuoti į gatves?
– Tai yra logiška ir elementaru. Nuo „Regitros“ įkūrimo laikų, nuo kelių policijos laikų, vadinasi, tiek metų nė vienai šiai institucijai nereikėjo žinoti tikslių duomenų? Dabar tik jų prisireikė? Mano nuomone, dar kartą kartoju, šis įstatymas naudingiausias privačioms draudimo bendrovėms ir techninės apžiūros įmonėms.
– Pone Jasiulevičiau, ar sutinkate, kad techninių apžiūrų bendrovėms yra naudingas šis įstatymas?
– Manau, tos bendrovės ir turėtų atsakyti į šį klausimą. Saugaus eismo ekspertai galbūt turi tam tikrus kitus vertinimus. Aš nesu įgaliotas vertinti tokių dalykų.
