Daugelis „Brütsch Mopetta“ vadina automobiliu, iš pagarbos šiam juokingam technikos kūriniui taip jį vadinsime ir mes. Tai – mažytė kiaušinio formos mašina, sukurta garsios vokiečių kompanijos Egon Brütsch Fahrzeugbau. Šis mikroautomobilis nesirengė konkuruoti su kitais automobiliais. „Mopetta“ buvo labiau nusitaikiusi į mopedus ir motorolerius. „Brütsch Mopetta“ buvo ne vienintelis įstabus Egon Brütsch Fahrzeugbau kūrinys.
Egon Brütsch Fahrzeugbau – tai vokiečių automobilių dizaino kompanija, įkurta ir valdyta Egono Brütscho. Panašu, kad pagrindinė jos veikla buvo automobilių kūrimas tam, kad vėliau juos pagal licenciją galėtų gaminti kitos firmos. Tiesa, Brütsch automobiliai buvo labai specifiniai – kompanija kūrė tik bestogius mikroautomobilius su mažais varikliais.
1954-1955 metais buvo gaminamas triratis trivietis Brütsch 200 kabrioletas su 191 kubinių centimetrų varikliu. Jis galėjo pasiekti 90 km/h greitį, nors jis buvo sunkiai įkandamas tokiam mažam varikliui. Vėliau gamintas dar mažesnis Zwerg su tuo pačiu varikliu. Jis pagal licenciją Prancūzijoje gamintas Avolette vardu, tačiau pasaulį išvydo vos keli modeliai.
Vėliau buvo gaminamas Zwerg–Einsitzer su 74 kubinių centimetrų varikliu. Vos 75 km/h greitį pasiekiantis triratis buvo panašus į kitus Brütsch automobilius viskuo, išskyrus bepakopį variatorių – visi prieš tai sukurti automobiliai turėjo keturių pavarų transmisijas. Galiausiai 1956 metais atėjo laikas Mopettai.
Tai – triratis vienvietis automobilis su 49 kubinių centimetrų vieno cilindro varikliu, išvystančiu 1,47 kw galią, ir trijų pavarų dėže. Tai – vienas iš žinomiausių markės automobilių ir, kartu, mažiausias Brütsch kūrinys. Turint omenyje kompanijos reputaciją, mažiausias automobilis tikrai turėjo būti mažas.
Brütsch Mopetta buvo aerodinamiškos kiaušinio formos, turėjo du ratus gale ir vieną priekyje. Vos 1,77 metrų ilgio kėbulas buvo pagamintas iš stiklo pluošto. Mopetta svėrė vos 89 kg – mažiau nei kai kurie žmonės. Šis automobilis neturėjo bagažo skyriaus, saugos diržų, degalų lygio matuoklio ar spidometro. Pastarojo, beje, niekam ir nereikėjo, nes Brütsch Mopetta galėjo išvystyti maksimalų 35 km/h greitį. Turint omenyje, kad Mopetta konkuravo su mopedais, o ne automobiliais, tokio greičio mieste beveik ir pakanka.
Mažas svoris ir variklis bei aerodinamiškas kėbulas užtikrino itin žemas kuro sąnaudas – Mopettai 100 km nuvažiuoti reikėjo vos 2,5 litro benzino. Tiems, kurie matė Mopettą, labiausiai įsiminė miela automobilio išvaizda. Nepraktiškas automobilis su mopedo vairu ir varikliu atrodė labai mielai. Tačiau pardavimai nepajudėjo.
Per porą metų buvo pagaminta tik 14 tokių automobilių. Viena „Brütsch Mopetta“ kainavo 200 svarų sterlingų. Šių dienų pinigais ši kaina būtų panaši į maždaug 2240 eurų – pakankamai nemaža kaina tiems laikams, kuomet į mašinas buvo dažniau žiūrima kaip į transporto priemones, o ne stiliaus aksesuarą.
„Brütsch“ jau tarėsi su „Opel“, kad per šios markės salonų tinklą būtų platinami ir „Mopetta“ automobiliai. Nors buvo išspausdintos brošiūros, reikalas toliau nepajudėjo. Iki šių laikų išliko tik 5 Mopetta pavyzdžiai, vieną iš jų galite pamatyti šiame vaizdo įraše:
„Brütsch Mopetta“ dizainas, kad ir koks paprastas jis buvo, patiko ne vienam entuziastui. Todėl pasaulyje važinėja ne viena „Mopettos“ replika. Netiesiogiai jos paprastas dizainas atkartotas ir Randy Grubb kūryboje. Jo gaminami kėbulai dviračiams ir triračiams motoroleriams yra šiek tiek panašūs savo forma. Nors kažin ar Grubbas kurdamas savo Decopod žvalgėsi į „Mopettą“, tai yra vienas iš moderniausių gatvėmis riedančių į „Mopettą“ panašių transporto priemonių.
„Mopetta“ nebuvo paskutinis „Brütsch“ kūrinys. Po to dar sekė „Brütsch Rollera“ ir „Bussard“ triračiai, bei „Pfeil“ ir V2 keturačiai mikroautomobiliai. Vėliau kompanija tiesiog išnyko. „Mopetta“ išliko gausiausiai gamintu „Brütsch“ automobiliu.
