Na, tiesos tame yra, tačiau pažiūrėkime į gatves – tarp tų šeimos automobilių tik kartais galima įžvelgti kokį smagesnį dvidurį kupė ar kažką su dideliu ir galingu varikliu. Didesni ar mažesni SUV dabar yra bestseleriai bet kokiame naujų automobilių salone ir, tiesą sakant, nėra jau jie tokie nuobodūs – visi turi savo charakterį ir išskirtinumus, nors kartais tas charakteris būna labai flegmatiškas, o išskirtinumai... Iš esmės viskas su šiuo segmentu gerai ir laikui bėgant darosi dar geriau.
Techniniai duomenys nuoširdžiai džiugina
Jeigu visgi perskaitėte iki antros pastraipos, tai galiu šiek tiek nustebinti: šis japonų visureigis turi bene pačio geriausio pasaulyje rodsterio MX-5, geriau žinomo kaip „Miata“, genų, o po gaubtu slepiasi dviejų su puse litro benzininis motoras kartu su įkraunamo hibrido sistema. Bendrai sistema generuoja 327 arklio galias, 500 niutonmetrų, o su pačios „Mazdos“ kurta aštuonių pavarų automatine dėže iki šimto automobilis pagreitėja vos per 5,8 sekundės.
Dėl pastarųjų skaičių esu tikras, o dėl tos giminystės su „Miata“ nežinau, bet taip pasakojo „Mazda“ inžinieriai, pristatydami savo didžiausią Europos rinkai skirta SUV. Pasak jų, kuriant šį modelį buvo skiriamas itin didelis dėmesys vairavimo malonumui, o bene pagrindinis to veiksnys turėtų būti jausmas, it tai būtų galine ašimi varomas automobilis.
Maloniai keistai skambėjo gamintojo pasirinkta kryptis į šį modelį montuoti didelio darbinio tūrio variklius. Kai didžioji dalis gamintojų dėl aplinkosauginių reikalavimų į vis didėjančius automobilius montuoja vis mažesnius variklius, tai „Mazda“ savąjį CX-60 siūlo su mano bandytu 2,5 litro varikliu ir įkraunama hibridine sistema, o ateityje bus galima rinktis ir trijų litrų benzininį arba 3,3 litro dyzelinį variklius.
Dėka išskirtinės formos degimo kameros ir įpurškimo technologijos šie agregatai, pasak kalbėjusio inžinieriaus, idealiomis sąlygomis gali pasiekti net 40 procentų šiluminį efektyvumą, kai tuo tarpu vidaus degimo variklių norma galima būtų laikyti apie 20 procentų. Labai svarbu paminėti, kad didelis variklis su įkraunamo hibrido sistema turi labai daug prasmės, mat pasibaigus elektrai papildoma baterijų ir motorų masė apkrauna vidaus degimo variklį, o kuo jis galingesnis, tuo jam lengviau su šia apkrova tvarkytis. Taip mažiau nukenčia degalų sąnaudos ir didėja ilgaamžiškumas. Su tokiu mąstymu, beje, gal ir V8 dar nelaidosim.
Nustebino nusukus nuo kelio
Kalbėsiu labai atvirai – važiuojant gerais asfaltuotais keliais nesugebėjau atrasti to rodsterio jausmo. Kaip nori taip, bet privažiavus posūkį jauti, kad tai didelis ir sunkus automobilis. Tuo pačiu jaučiasi, kad „Mazda“ kalbos apie vairavimo malonumą ne iš piršto laužtos – važiuoklė nėra per minkšta, nesiūbuoja taip, kaip kai kurie kiti šios klasės automobiliai. Sportiškumo, kiek jo galima tikėtis iš tokio dydžio SUV, čia yra. Kita vertus, Portugalijos pakrantėse bandytas automobilis dar nebuvo pilnai paruoštas galutiniam vartotojui ir tiek variklio darbas, tiek pavarų dėžė ar važiuoklė, pasak gamintojo, prieš pradedant pristatymus klientams, dar bus tinkamai sureguliuota. Tai pakankamai įprasta praktika, o gamintojas kartais atsižvelgia ir į žurnalistų išsakytus komentarus.
Kalbėdami apie šio automobilio kūrimo subtilybes, inžinieriai labai detaliai parodė, kokie sprendimai buvo priimti siekiant sumažinti nereikalingas kėbulo vibracijas ar varginančius lingavimus. Neabejoju, kad tai atsiskleis jau pardavimui paruoštuose modeliuose. Šį tikėjimą turiu dėl to, kad, pavyzdžiui, kiek mažesnis to pačio gamintojo krosoveris CX-5 yra, mano manymu, itin puikiai valdomas, o važiuoklės darbas yra būtent toks, kokio ir norisi. Žinoma, kai kurie inžinierių sprendimai yra labai sunkiai pajaučiami trumpo pasivažinėjimo metu ir pasitarnauja mažesniu nuovargiu ilgose kelionėse.
Tiesa, teko išsukti į laukinį paplūdimį, kur pasitaikė pakankamai klampus smėlis. Automobilis varomas keturiais ratais ir galinei ašiai tenka gerokai daugiau sukimo momento. Tuo lengvai įsitikinau įjungęs bekelės režimą ir spustelėjęs akceleratorių kiek daugiau nei reikėjo – penki šimtai niutonmetrų greitai užsuko galinius ratus ir mašina tikrai tapo panaši į „Miatą“. Labai stipriai pasijautė, kad galinė ašis gauna didžiąją dalį galios, o automobilis tiesiog šoko iš vietos. Jeigu kartais dar galima išgirsti terminą „parketinis visureigis“, suprask, geriausiu atvejų ant bortelio užvažius, tai CX-60 tikrai gali važiuoti ten, kur įprastam sedanui būtų kelionės pabaiga. Tik čia visada iškyla vairuotojo pasiryžimo klausimas, nes automobilis per gražus murkdytis purvuose ar būti braižomas miške.
Apie grožį
Neišvengiama tema, kai kalbama apie „Mazda“, yra dizainas. Būtų per drąsu sakyti, kad visais laikais šis gamintojas kūrė gražius automobilius, tačiau bet kuris automobilių gerbėjas išvardins bent kelis ikonomis tapusius japonų modelius: RX-7, RX-8, „Cosmo“ ir, žinoma, jau apdainuota MX-5. Gerą toną išlaiko ir modernių dienų modeliai: 2012 metais su tuomet naujuoju CX-5 gamintojas pristatė dizaino kalbą „KODO“, kurios laikosi iki šiol. Didysis CX-60 iš pažiūros atrodo mažesnis nei yra iš tikrųjų ir tai, matyt, taip pat dėl apgalvoto dizaino, nors kaip visada – apie išvaizdą spręsti palieku jums.
Dizaineris pasakojo, kad kuriant kėbulo linijas buvo kreipiamas dėmesys net į tokius dalykus, kiek kelio vairuotojui uždengia variklio gaubtas – atitinkamai pakeitus jo formą pavyko priartinti artimiausią kelio tašką, kuris yra matomas iš vairuotojo pozicijos. Tiesa, paklausus apie tai, kodėl daugelis šios klasės automobilių rinkoje atrodo tokie panašūs vieni į kitus jis pripažino, kad kurti šio segmento modelį yra itin sudėtinga, o kai kurių sprendimų negalima priimti dėl vienoje ar kitoje šalyje galiojančių ribojimų. Kaip pavyzdį jis paminėjo priekinio variklio dangčio aukščio ribojimą – peržengus tam tikrą ribą automobilis patenka jau į kitą klasifikaciją ir atsiranda biurokratinių kliūčių.
Salone išlaikytas kituose gamintojo modeliuose jau pažįstamas išdėstymas. Vėlgi, automobilis didelis, bet sėdint vairuotojo vietoje jautiesi jaukiai. Didžiausius pagyrimus turiu skirti tiems, kas dizaino skyriuje buvo atsakingi už ergonomiką – salone palikta krūva mygtukų, tad klimato ar garso reguliavimo funkcijas galima atlikti intuityviai, nenuleidžiant akių nuo kelio. Taip pat gyvenimą palengvina ir centrinėje konsolėje sumontuotas valdymo ratukas – net apsijuokiau, kai bandžiau liesti ekraną. Jis čia nereaguoja į lietimą ir dabar nuskambėsiu it nežinantis ko noriu, bet kad ir kaip nekenčiu liečiamų paviršių vietoj mygtukų, liečiamas ekranas tikrai nebūtų pamaišęs. Gerai tik tai, kad operacinė sistema pakankamai elementariai valdoma, tad porą kartų pasukiojus valdymo ratuką, viskas tampa aišku ir intuityvu.
Beje, „Mazda“ tapo išmani ir užtenka suvesti savo ūgį, kompiuterinė akis nuskaitys akių vietą ir atitinkamai sureguliuos vairą ir sėdynę. Man šiek tiek teko pakoreguoti automobilio paruoštą sėdėjimo poziciją, bet labiau nustebino kita šios sistemos dalis – galima išsaugoti kelis vairuotojų profilius, o automobilis pats atpažins kas atsisėdo prie vairo ir atitinkamai pareguliuos sėdynę, vairą, radiją ir kitas funkcijas. Jų, pasirodo, apie du šimtai. Tokia funkcija itin naudinga kai automobilis yra šeimyninis ir jo vairuotojai vis keičiasi.
Medžiagos, naudojamos salone kokybiškos, paviršiai malonūs liesti. Tiek priekyje, tiek gale sėdintiems vietos nepritrūks. Bagažinės tūris, skaičiuojant ir po jos dugnu esančią vietą kroviniams, siekia 570 litrų. Nulenkus sėdynes gali prasiplėsti iki 1726 litrų. Atrodo, kad jau nebedaug trūko, jog tilptų trečia sėdynių eilė, bet yra kaip yra.
Iš esmės tai visas didelio šeimyninio krosoverio funkcijas atliekantis automobilis, viena koja jau įžengęs į premium segmentą. Didelė galia po kapotu, modernios technologijos ir kokybiškas važiuoklės darbas – nežinau kodėl kas nors turėtų ignoruoti šį modelį, jeigu jau žvalgosi į šį segmentą. Nors mano skoniui, tiesą sakant, vis dar labiau patinka CX-5. Tik be tų negražių žalių apvadų vėdinimo angose naujuose modeliuose. Tuomet jau tikrai likčiau prie CX-60.
