1983-iaisiais Japonijos automobilių gamintojas „Mazda“ oficialiai pranešė apie savo planus kurti lengvą bei kompaktišką sportinį automobilį, kurį galėtų įsigyti net ir nepasiturintys vairuotojai. Tuo metu šiam projektui idėjas kūrė dizaino studijose Japonijoje bei Kalifornijoje dirbantys žmonės.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Tyrimų bei tobulinimų skyriuje Japonijoje buvo nagrinėjami visi galimi variantai. Tuo metu rinkoje buvo „šviežiai iškepti“ „Honda CR-X“ bei „Toyota MR-2“. Visgi, „Mazda“ nenorėjo kopijuoti konkurentų ir nusprendė eiti kiek kitu keliu – kurti sportinį automobilį su varikliu priekyje bei galiniais varančiaisiais ratais. Po dviejų metų planavimo inžinieriai bei dizaineriai savo projektavimų lentose jau kūrė MX-5 prototipo brėžinius.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Japonai tikėjo, jog jie gali sukurti nedidelį bei modernų dvivietį kupė – būtent tokio tipo automobiliai devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje buvo išnykę. Pagal „Mazda“ ideologiją jų kuriamas sportinis modelis turėjo būti patikimas, entuziastiškas bei įtraukiantis. Patys japonai turi tokią frazę „Jinba ittai“, kuri, išvertus reiškia „arklys bei raitelis viename“. Su šia fraze jie stengėsi apibūdinti būsimojo automobilio charakterį. Inžinieriai padirbėjo iš peties – nesunkus kėbulas, priekinė bei galinė pakaba su dvigubomis skersinėmis svirtimis bei penkių laipsnių mechaninė pavarų transmisija suteikė daug daugiau malonumo nei sunkūs, pernelyg galingi bei sąlyginai brangūs to meto automobiliai. Tarp kitko, panašia logika vadovaudamiesi „Toyota“ bei „Subaru“ bendromis jėgomis sukūrė visų išliaupsintus GT86/BRZ.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Pirmieji MX-5 vairuotojus nustebino: automobilio salonas buvo surinktas, atkreipiant dėmesį net ir į smulkias detales – panašu, jog „Mazda“ kaip reikiant pasidomėjo, koks turėtų būti sportiškas automobilis. Kėbulo dizainas šiek tiek priminė tų laikų „Lotus Elan“ modelius, tuo tarpu 1,6 litro benzininės jėgainės savo vožtuvų dangtelių forma priminė du paskirstymo velenėlius turinčius „Alfa Romeo“ variklius. Japonai nepamiršo suprojektuoti ir pakankamai maloniai burzgiančio duslintuvo. Kitaip sakant, gamintojas rūpinosi ne tik forma, bet ir funkcija.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
1989-aisiais debiutavę serijiniai MX-5 (Japonijoje jie buvo vadinami „Eunos Roadster“, o JAV – „Miata“ pavadinimais) akimirksniu sulaukė didelio dėmesio. Šie „Mazda“ modeliai priminė kiek anksčiau entuziastų pamėgtus, tačiau 1990-iesiems artėjant, jau nebegamintus „Alfa Romeo“, „Triumph“ bei MG markės rodsterius.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Pirmosios kartos MX-5, žinomi kodiniu NA pavadinimu, buvo gaminami iki 1997-ųjų. 1994-aisais japonai pristatė 1,8 litro variklį turinčias versijas su 131, o po dviejų metų – su 133 AG. Tokio „Mazda“ svoris padidėjo iki 990 kg. Dėl griežtėjančių saugumo reikalavimų buvo patobulintos kai kurios konstrukcinės vietos, sumontuoti didesnio skersmens stabdžių diskai bei mechaniniai riboto praslydimo „Torsen“ tipo diferencialai. Visas pasaulis tokius pokyčius įvertino labai teigiamai, todėl MX-5 ir toliau tęsė savo odisėją populiariausio sportinio automobilio titulo link.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
1998-aisiais „Mazda“ pristatė antrosios kartos (NB) MX-5. Po metų jie pradėjo prekiauti serijiniais modeliais, kurie, akivaizdu, jog nuo pirmosios kartos skyrėsi saikingai. Gamintojas tikėjo, jog jų receptas yra iš tiesų sėkmingas. Japonai atsisakė pakylančių automobilio priekinių žibintų, šiek tiek užapvalino jo formas. Pagrindiniai mechaniniai mazgai išliko tie pats, tačiau dizaino prasme, visas kabrioletas buvo šiek tiek modernizuotas bei geriau pritaikytas 21-ajam amžiui.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Antrosios kartos MX-5 pasižymėjo ir geresne, komfortiškesne įranga. Gamintojas sukūrė ir keletą riboto leidimo versijų, tarp kurių buvo ir „Nardi“ firmos aksesuarais (vairu, pavarų perjungimo svirtimi) papuošti modeliai. Už papildomą kainą pirkėjai galėjo užsisakyti ir šešių laipsnių mechaninę pavarų dėžę. Visgi, antrosios kartos MX-5, nors ir buvo visokeriopai geriau išbaigtas automobilis už NA seriją, tam tikra prasme jis prarado pirmtako originalumą.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
2001-aisiais „Mazda MX-5“ nuo serijinės gamybos konvejerių nuriedėjo su agresyvesne priekine dalimi, lęšiniais žibintais bei padidinta 1,8 litro variklio galia. Japonai šiuose agregatuose pradėjo montuoti kintamų vožtuvų fazių technologiją. Negana to, „Mazda“ sumontavo ir didesnio skersmens stabdžių diskus, tačiau didesni stabdžių suportai nebeleido montuoti 15 colių ratlankių.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Automobilių rinkoje tuo metu ir kiti gamintojai pristatė sportiškus kabrioletus, tarp kurių yra puikiai žinomi „Honda S2000“, BMW Z3 bei „Porsche Boxster“ modeliai.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Japonijos rinkoje „Mazda“ pardavinėjo kiek retesnėmis kabrioleto versijomis. Jos išsiskyrė unikalia kėbulo spalvų gama bei kitokia salono apdaila. Patys rečiausi šios kartos modeliai buvo gaminami su kietu, nenuleidžiamu stogu, tačiau, vėlgi, nedidelis jų tiražas buvo leidžiamas tik vietinėje, Japonijos rinkoje.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
2004-aisiais galingesnių modelių entuziastams buvo siūlomos „MazdaSpeed MX-5 Roadster Turbo“ versijos. Po šių modelių kapotais gamintojas montavo 1,8 litro variklius su turbokompresoriais bei tarpiniu oro aušintuvu (angl. – „intercooler“). 180 AG šiems kabrioletams iki 100 km/h leido įsibėgėti per 6,2 sekundės.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Kitais metais „Mazda“ pristatė trečiosios kartos „Miata“ NC. Šie modeliai buvo gaminami, naudojant visiškai naują platformą bei šviežiai sukurtus 2,0 litrų, keturių cilindrų variklius (170 AG). NC serijos kabrioletai buvo visapusiškai modernesni nei abu jo pirmtakai, tačiau tuo pačiu jie buvo daug sudėtingesni: padidėjo kėbulo matmenys, šiek tiek išaugo svoris, buvo montuojami komplikuoti mechaniniai mazgai. JAV rinkoje šie automobiliai buvo pervadinti į „MX-5“. Visgi, gamintojui pavyko išlaikyti puikias valdymo charakteristikas, o net ir pagal 2005-ųjų automobilių pramonės standartus, trečiosios kartos „Mazda MX-5“ buvo labai smagus ir lengvas automobilis.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Vairuotojams japonai suteikė galimybę pasirinkti iš trijų šių kabrioletų versijų: viena iš jų turėjo minkštą stogą, antroji – kietą, nuimamą, o trečioji – kietą, tačiau automatiškai susilankstantį.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
2009-aisiais gamintojas atnaujino automobilio kėbulą bei saloną. Jie įgavo smulkius, tačiau kiek agresyvesnius akcentus. Modelių su mechaninėmis transmisijomis varikliai buvo perprogramuoti – jiems leista suktis 500 aps./min. daugiau.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Visai neseniai „Mazda“ ir vėl atnaujino trečiosios kartos MX-5. Dizaineriai paryškino dominuojančias kėbulo linijas bei patobulino stabdžių ir akceleratoriaus reakciją.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Tikėtina, jog po kelių metų sulauksime visiškai naujo MX-5. Žinant, kad „Mazda“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Alfa Romeo“, modelis gali būti kuriamas bendromis jėgomis. Sklando gandai, jog ketvirtosios kartos MX-5 bus lengvesnis už savo pirmtaką bei turės nedidelį variklį su turbokompresoriumi.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Galime manyti, kad „Mazda“ pavydi sėkmingo GT86/BRZ debiuto – galbūt japonai, kaip ir senais laikais, vėl atkreips dėmesį į savo konkurentus ir pagamins kažką ypatingo. O juk pirmosios kartos MX-5 kabrioletas – toks ir buvo.
 |
| Gamintojo nuotr./„Mazda MX-5“ |
Šaltinis: speedhunters.com
