Beveik 300 tūkstančių kilometrų – tiek mažeikiškiai Elena ir Virgilijus Miliauskai nukeliavo per pastaruosius septynerius metus su savo ištikimais palydovais – čiau-čiau veislės šunimis. O ir kelionių tikslas tik vienas – šunų parodos. Šia aistra nepagydomai užsikrėtę sutuoktiniai nusprendė, kad patogiausias būdas keliauti su savo augintiniais – individualiemss žmonių ir šunų poreikiams tinkantis kemperis.
Virgilijus Miliauskas sako, kad išsirinkti kemperį nebuvo sunku, nes žinojo, kad nori naujo ir patikimos kompanijos kelioninio automobilio, kurio nereikėtų užsisakyti ir ilgai laukti. Metus pavažinėję kemperiu su vadinamąja alkova (miegamąja lova virš vairuotojo kabinos), juo nebuvo patenkinti – su šiuo modeliu buvo gerokai sunkiau važiuoti, itin jaučiamas vėjo pasipriešinimas, siūbavimas. Tad galop buvo priimtas sprendimas rinktis vokiečių kompanijos „Hymer“ kemperio modelį B 614 SL.
Kai lauke minus 30, mes panorėję viduje galime lepintis ir 30 laipsnių šiluma. O štai ispaniški, itališki kemperiai yra pritaikyti tik vasaros klimatui
„Labai aiškiai žinojome, ko mums reikia, tad savo dabartinį kemperį pasirinkome ne tik dėl vokiškos kompanijos „Hymer“ patikimumo, bet ir dėl komforto keliaujant žiemą, pavyzdžiui, net kai lauke minus 30, mes panorėję viduje galime lepintis ir 30 laipsnių šiluma, konstrukciškai pasirūpinta ir tuo, kad neužšaltų vanduo. O štai ispaniški, itališki kemperiai yra pritaikyti tik vasaros klimatui“, – pasakoja Virgilijus.
Kadangi pora užsakinėti ir laukti nenorėjo, rinkosi tą kemperį, kurį prekybos vietoje turėjo Klaipėdos kompanija: ant „Fiat Ducato Maxi“ bazės gaminamas „Hymer“ sveria 3 tonas, yra 7,2 m ilgio, 2,3 m pločio ir 2,9 m aukščio, varomas 2,2 l dyzelinio variklio.
„Variklis pačipuotas, padidinta galia, tad jo puikiausiai pakanka. Čia juk ne sportinis automobilis, kažin kokio greičio nereikia, vis dėlto čipuoti nusprendėme tam, kad galėtume lengviau lenkti sunkvežimius autostradose. Degalų sąnaudos apie 12 l/100 km. Greitis 100–105 km/val., greičiau ir nevažiuojame.“
Poreikius atitinka šimtu procentų
Tačiau gamintojo sukomplektuotas modelis tebuvo pirmas žingsnis ir pirmoji investicija. Smagiausia ir išradingiausia dalis – visi pakeitimai ir patobulinimai, kuriuos, pirkėjų pageidavimu, atliko kemperį pardavusi kompanija.
„Pirmiausia vietoj dviračių erdvės įrengėme voljerus šunims. Šiuo metu kemperyje patogiai ir erdviai gali keliauti trys čiaučiai (apie 50 cm aukščio, iki 30 kg sveriantys šunys).
Tiek šunų saugumui, tiek patogumui įrengti narvai su stumdomomis pertvaromis, kurias galima perstumti taip, kad šunys keliautų vienoje, dviejose arba trijose atskirose erdvėse. Voljeruose įrengti atskiri kondicionieriai, kad net karščiausią dieną gauruoti augintiniai neperkaistų. Atskiri kondicionieriai įrengti ir žmonėms miegamosiose kemperio vietose.
Iš viso kemperyje gali miegoti keturi žmonės. Vietoj stalo įrengėme patogią gulimą vietą, kad ilgų kelionių metu būtų galima žiūrėti televizorių – užtraukiame apsauginius tinklus, užkabiname ant kablių, ir poilsiaujame“, – pasakoja šeimininkas, rodydamas visus patobulinimus, o jo kiekvieną judesį įdėmiai stebi vienas iš gauruotųjų kemperio keleivių.
Paklaustas, ar dar yra kas nors, ko per ilgus metus kemperyje pasigedo ir norėtų įsirengti, Virgilijus užtikrintai purto galvą: „Turime viską, ko tik gali prireikti keliaujant ir užsiimant su šunimis. Modifikacijų atlikta daugybė – nuo kondicionierų, kavos aparato, elektros įtampos keitiklių iš 12 į 220 V iki tiesiai prie bako prijungiamo 3,5 kW dyzelinio elektros generatoriaus ir tokių detalių, kaip plastmasinės tualeto santechnikos pakeitimas į keraminę.“
Gyvenimo padiktuoti poreikiai
Virgilijus rodo į lauką išvestas 220 V elektros jungtis ir vandens vamzdžius su šlangų prijungimais: „Šie čiaupai skirti maudyti šunims, turime karštą ir šaltą vandenį, čia pat ir elektra – įjungei, išmaudei, išfenavai, pasiruošei ir gali eiti į parodą.“
Tvarkai palaikyti įmontuotas stacionarus dulkių siurblys: „Jį naudojame tiek tvarkydami kemperį kelionių metu, tiek siurbdami kilimus, kuriuos ištiesiame aplink kemperį šiltuoju metų laiku, kad ant jų galėtų įsitaisyti mūsų šunys. Vėliau tuos kilimus tvarkingai išsiurbiame. 9 m ištraukiamos žarnos užtenka apeiti visą kemperį.“
Pasak šeimininko, kiekvienas kemperio patobulinimas buvo kruopščiai apgalvotas ir padiktuotas gyvenimo poreikių. Pavyzdžiui, kadangi keliautojų nemažai – tiek dvikojų, tiek keturkojų, kemperio šeimininkai vietoj standartinės vienos markizės įrengė dar vieną, kitoje kemperio pusėje, kad vietos pavėsyje užtektų visiems: „Taip ir poilsiaujame – šunys vienoje pusėje, žmonės – kitoje.“
Iš viso kemperyje sumontavome 12 vaizdo kamerų – tiek dėl saugumo, tiek dėl keliavimo patogumo
Kemperyje netrūksta ir kitokios įrangos: „Vežiojamės tris televizorius: vienas – miegamojo zonoje, kitas – kelioninėje keleivių zonoje, o trečias išnešamas į lauką. Iš viso kemperyje sumontavome 12 vaizdo kamerų – tiek dėl saugumo, tiek dėl keliavimo patogumo: šalia miegamos zonos esančiame monitoriuje matome 360 laipsnių kampu visą perimetrą aplink kemperį. Jei tik šuo pradeda loti, įjungiame šviesas ir galime stebėti, kas vyksta aplink. Tam visose kemperio pusėse yra sumontuotos diodinės šviesos juostos. Plius kameros automobilio priekyje – kad išvažiuojant iš ankštų, neretai prigrūstų automobilių aikštelių vairuotojas dviejuose monitoriuose, vos iškišęs kemperio nosį, matytų vaizdą iš priekio ir iš šonų. Yra kameros ir šunų voljeruose – kad važiuodami bet kurią akimirką galėtume stebėti, kaip jaučiasi gyvūnai.“
Išmaišė visą Europą
Mažeikiškiai pasakoja, kad su savo „Hymer“ jau nuvažiavo daugiau kaip 280 tūkstančių kilometrų, t. y. per 40 tūkstančių kilometrų per metus. Kemperiui tai išties nemažai. Aplankyta šimtai šunų parodų ir beveik visos Europos šalys.
Virgilijus sako, kad mašiną vairuoti itin patogu, kelionėse nepavargstama. Minkštumo suteikia pneumatinė pakaba, kuri prireikus pakelia važiuoklę, todėl lengva užvažiuoti ant kelkraščio ar stačiu pakilimu pakilti į laivą.
Rimtesnių gedimų nepasitaikė, bet Virgilijus pabrėžia, kad nelaukdamas netikėtumų itin kruopščiai rūpinasi kemperiu: „Kas pusę metų tikriname važiuoklę, kartą per metus atliekame visą servisą, kurio metu išvalomi bakai ir patikrinama viskas – nuo tepalų iki langų gumų.“
Paklaustas, ar dažnai draugai prašo kemperį išnuomoti, paskolinti, šeimininkas šypsosi: „Iš pradžių pasitaikydavo, bet dabar jau visi žino, kad niekada niekam nenuomojame ir neskoliname, tai prašymų nebegirdime. Buvo prašančių parduoti, ir patys lyg svarstėme apie didesnį kemperį, bet galiausiai nusprendėme, kad gaila įdėto darbo, patobulinimų, ir esamas kemperis mums puikiai tinka. Manau, kad su juo dar važiuosime ir važiuosime – juk net susidėvėjus varikliui jį galima nesunkiai pakeisti.“
Paskutinis klausimas
Beveik kas savaitgalį parodose leidžiantys – kai kuriais metais net apie 70 per metus jų aplankantys – sutuoktiniai sako, kad kitiems hobiams nelieka nei laiko, nei noro: „Vieni slidinėja, kiti žvejoja ar medžioja, o mes nuo darbų ir stresų atsipalaiduojame keliaudami su šunimis ir dalyvaudami parodose.“
„Tai kaip čia su tuo legendomis apipintu šunų veisimo verslu – ar pavyksta iš jo uždirbti tiek, kad padengtumėte visus kemperius, voljerus ir keliones?“ – klausiu Virgilijaus, o jis kvatojasi: „Koks čia verslas? Tai hobis! O jei bandytume vertinti finansiškai, tai absoliutus didelis minusas.“
„Tai iš šuniukų tokio kemperio nenusipirksi?“ – neatlyžtu, o pašnekovas dar labiau juokiasi: „Jokių šansų. Be patobulinimų, pliko tokio kemperio vertė buvo 240 tūkstančių litų (apie 70 000 eurų), o į jį sudėtos įrangos vertė – dar tiek pat. Taigi...“
