Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Medikas: traumų su elektriniais paspirtukais daugėja, auga nukentėjusių vaikų skaičius

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius sako, kad pastaruoju metu auga su elektriniais paspirtukais susijusių patiriamų traumų skaičius, daugėja nukentėjusių vaikų.
Eismas Vilniaus gatvėmis karantino metu
Eismas Vilniaus gatvėmis karantino metu / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 2 Trauma Paspirtukas

„Traumų su elektriniais paspirtukais tendencija didėja. 2021 metais galvos-veido traumos buvo 463 asmenims, iš jų 73 pacientams – patirta paspirtuku. Tai 2021 metais mums jau atrodė, kad pasidėjo skaičius, bet dešimties mėnesių šių metų analizė rodo – 511 pacientų, kuriems buvo galvos-veido sužalojimai, ir traumos su paspirtuku 148 pacientams, iš kurių stacionarizuoti 58 pacientai“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė D.Matkevičius.

Anot jo, nerimą kelia išaugęs įvykiuose su paspirtukais nukentėjusių vaikų nuo vienerių iki 15 metų skaičius.

„Jei mes 2021 metais turėjome 41 pacientą, 2022 metais per dešimt mėnesių jau turime 62 pacientus, kurie važiavo su paspirtuku ar buvo vežami, nukentėjo gatvėje“, – kalbėjo medikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad statistika pateikiama iš Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus, į šią įstaigą dažniausiai nukreipiami pacientai, traumas patyrę sostinės poliklinikų nedarbo metu, t. y. nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto ir švenčių dienomis.

Spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Julius Sabatauskas vylėsi, kad situaciją keistų griežtesni reikalavimai paspirtukų vairuotojams.

Seimas ėmėsi svarstyti du taisykles paspirtukininkams numatančius projektus, vienas jų – inicijuotas grupės parlamentarų, tarp jų socialdemokratų ir kitų frakcijų atstovų, kitas – Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono. Per svarstymo stadiją juos planuojama sujungti.

J.Sabatauskas teigė, kad klausymų metu parlamentarai iš principo pritarė, kad būtų ribojamas paspirtukų greitis, galia, o daugiausiai ginčų kils dėl paspirtukų eismo šaligatviais.

„Priemonės dėl šaligatvių, čia turbūt bus didžiausia nesutarimų vieta, bet keista, kai Gedimino prospektu, kuriame iš abiejų gatvės pusių po du metrus dvi juostos važiuoti dviračiams ir paspirtukams, didžioji dalis šmirinėja šaligatviu. Tai tikrai nėra normalu, kai atžymėta gatvės dalis dviračiams ir paspirtukams“, – sakė parlamentaras.

Vyriausybė iš principo pritaria siūlymams griežtinti reikalavimus mikromobilumo priemones naudojantiems žmonėms, elektriniais paspirtukais leisti važiuoti nuo 16 metų, nebent asmuo išklauso specialų kursą.

Ministrų kabinetas yra pateikęs teigiamą išvadą Seime svarstomiems Saugus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais mikromobilumo priemonės įtraukiamos į jo reguliavimą.

Pataisomis būtų apibrėžta, kas yra mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės, skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 km/h. Tokios transporto priemonės gali būti elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai.

Pagal siūlomas taisykles, jomis važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais važiuoti būtų leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems mokymo kursą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.

Taip pat važiuojamąja kelio dalimi važiuodamas mikromobilumo priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti priekyje ir gale uždėtus veikiančius baltos ir raudonos spalvos žibintus. Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų privalėtų dėvėti dviratininko šalmus.

Mikromobilumo priemonių vairuotojams būtų draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais ar per perėjas, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Policijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį paspirtukų vairuotojai pateko į 82 eismo įvykius, per juos sužaloti 88 žmonės, žuvusiųjų nėra.

Pernai tokių įvykių buvo 202, nukentėjusiųjų – 209, užpernai – per pusę mažiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs