Tačiau kartu kyla ir kitas klausimas. Ar žinodama, kad leistina norma yra ne 0,4 promilės, o 0 – ji būtų pasielgusi kitaip? Ar sugrąžintas 0 promilių įveiks visus tuos, kurie prie vairo sėda būdami gerokai apgirtę? Ar dažniausi avarijų kaltininkai yra tie, kurie paiso leistinos normos, ar tie, kuriems jokio skirtumo, 0,4 ar 0 promilių? Bet, sutikite, siūlymas tokiu būdu kovoti su neblaiviais vairuotojais atrodo patraukliai. O vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kuris ir siūlo sugrąžinti buvusį draudimą, moka visuomenei pasirodyti patrauklus. Tuo metu net Seimo nariai kritikuoja tokį jo siūlymą, kaip ir kitą Vidaus reikalų ministerijos mėginimą sugrąžinti jau kartą panaikintą baudos balų sistemą.
Bet, sutikite, siūlymas tokiu būdu kovoti su neblaiviais vairuotojais atrodo patraukliai. O vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kuris ir siūlo sugrąžinti buvusį draudimą, moka visuomenei pasirodyti patrauklus.
Politikai dviračio neišradinėja. Kovai su karu keliuose ieškoma ne naujų būdų, o traukiami jau buvę ir panaikinti, kaip nepasiteisinę. Vidaus reikalų ministerija pateikė pluoštą Kelių eismo taisyklių pataisų, kurios, deklaruojama, pagerins situaciją keliuose, sumažins eismo nelaimių ir jose sužalojamų ar žūstančių žmonių skaičių. Ministerija siūlo dabar leistiną 0,4 promilių ribą naikinti ir nustatyti nulio promilių ribą visiems vairuotojams.
„Negali būti truputį neblaivus lėktuvo pilotas arba truputį neblaivus gydytojas, kuris atlieka sudėtingą operaciją“, – teigia vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius.
Vieni tokį sprendimą giria, kiti – peikia, nes tas, kuris vartoja iki 0,4 promilės, retai lekia be proto, laužo pakelės stulpus ar trupina stoteles. Tokių kraujyje promilių būna gerokai daugiau.
„Nuo 0 iki 0,4 leistinos ribos vairuotojai statistiškai tikrai neišsiskiria patekdami į avarijas, dažniausiai auto įvykius padaro recidyvistai, kurie nuolatos pažeidinėja kelių eismo taisykles“, – teigia Seimo narys Eligijus Masiulis.
Šiuo metu maksimali bausmė neblaiviam vairuotojui, nesvarbu, kiek per jo sukeltą avariją žuvo žmonių, yra 10 metų. Tačiau ji ne visada skiriama – girti vairuotojai atsiperka mažesnėmis ar net lygtinėmis bausmėmis. Gal tuomet geriau numatyti baudas konkrečiai grupei, užuot ribojus visus vairuotojus?
„Įvesti 0 promilių reikalavimą tiems vairuotojams, kurie nors kartą patekę ir įpūtę daugiau nei 0,4, dėl to jiems būtų, pavyzdžiui, atimtas vairuotojo pažymėjimas 6 mėn. Ir kartu pasakyti, kad visam gyvenimui šitam vairuotojui, kada jis atgaus vairuotojo pažymėjimą, jau galioja 0 promilių“, – teigia E.Masiulis.
„Galbūt geriau didinkime baudas tiems, kurie pagaunami su 2–3 promilėmis, kurie būtinai įvažiuoti turi į žmones ar autobusų stoteles. O ėjimas į kitą pusę, manau, neduos rezultatų, nes jeigu šiandien draudžiama sėsti prie vairo išgėrus, bet žmogus sugeba išgerti butelį ar kibirą alaus, sėsti į transporto priemonę ir elgtis kaip pakvaišęs, tai nuo to, kad mes parašysim 0, tai jo nesustabdys“, – įsitikinęs Seimo Narys Algirdas Sysas.
Tokių vairuotojų nesustabdys ir Vidaus reikalų ministerijos siūlymas grąžinti sovietinį reliktą – baudos balų sistemą, įsitikinę „Savaitės“ pašnekovai. Ministerija atšauna, tai – ne griežtinimas, tiesiog norima sukurti sistemą, mažinančią nelaimių skaičių, be to, tai būtų ir prevencinė, ir auklėjamoji priemonė. Asmeniui, surinkusiam 10 balų per metus, būtų atimtas vairuotojo pažymėjimas metams. Tiesa, dalį balų jis galėtų panaikinti išklausęs papildomus kursus.
„Baudos taškų sistemos įvedimas yra dar vienas pavyzdys, kada bandoma žvirblius šaudyti iš patrankos. Pirma, baudos taškų sistema sudarė papildomas galimybes nesąžiningiems policininkams iš to pasipelnyti. Antra, baudos taškų sistema lyg vairuotoją skatina, kad jis turi per metus 10 gyvybių“, – teigia E. Masiulis.
„Na, galim vėl įvesti, manau, kad vėl po 4–5 metų grįšim prie to, kad gal reikia eiti kitu keliu, o ne balų sistema“, – priduria A.Sysas.
Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis apgailestauja, kad siūloma didinti baudas, riboti automobilio galingumą, tačiau niekas nekalba apie švietimą ir ugdymą. Pasak D.Jonušio, Lietuvoje ypač silpnas pirminis vairuotojų mokymas – būsimieji eismo dalyviai yra tik apmokomi ir niekas nebesirūpina, kaip jam seksis kelyje.
„Daugelyje ES šalių yra grįžtamasis ryšis per pirmus 6 mėn., per pirmus pusantrų metų. Ir tas grįžtamasis ryšis – į vairavimo mokyklą, į psichologus, į vairavimo mokymo centrus. Be galimybės nusimuilinti, nes kitaip, jei nesugrįžai, tai tau atima vairuotojo pažymėjimą. Tikslas yra vienintelis – išlaikyti vairuotoją, naują jauną vairuotoją, šiek tiek „įveržtą“ psichologiškai, kad jis dar nėra pilnavertis eismo dalyvis, kad jis neatsipalaiduotų ir nesakytų, kad viską moka“, – teigia buvęs lenktynininkas D.Jonušis.
Pasak D.Jonušio, būtent pirmaisiais metais susiformuoja jaunojo vairuotojo įgūdžiai ir supratimas apie kultūrą keliuose, kad reikia būti atsakingu, mandagiu, neviršyti greičio, nekalbėti telefonu ar tuo labiau nesėsti prie vairo girtam. Lietuva kol kas į tai visai neinvestuoja. Daug paprasčiau, kai reitingų viršūnėse karaliaujantis ministras praneša, jog panacėja – 0 promilių ir baudos balai. Žmonės patenkinti – ministras gi griežtas. Reitingai auga toliau. Ir tarsi visiems viskas gerai. Tačiau ar ilgai?
