Prabangūs, ištaigingi ir technologiškai pažangūs sedanai – būtent šis automobilių segmentas yra nepajudinamas kaip Puntuko akmuo – visuomet turės paklausą, net jeigu ateis ta nelemta diena, kuomet tradicinius hečbekus, universalus ar vienatūrius pakeis visureigiškai atrodantys analogai.
Šiemet mūsų šalį pasiekė atsinaujinęs ištaigingų sedanų etalonas – S klasės „Mercedes Benz“, ir iš Japonijos kilęs samurajus, nuolatos stengdavęsis lipti ant kulnų ne tik S klasei, bet ir „Audi A8“ bei 7 serijos „BMW“. Dabar, pasirodžius absoliučiai naujam modeliui, japonai ne tik yra įsitikinę, jog sukūrė pasaulinio lygio mašiną, bet ir sedaną, kuris gali nušluostyti nosį legendinei S klasei.
Išsišokėlis prieš magnatą
Per pastaruosius dvidešimt metų matėme ne vieną bandymą tapti išskirtinio „premium“ segmento automobilių klubo nariu. Nepaisant gabių ir talentingų inžinierių, kurie plušo prie naujutėlių modelių, prie didžiojo trejeto – „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ – prisijungti labai sudėtinga. Tai lyg uždaras klubas, į kurį kviečiami tik pagarbos verti gamintojai.
„Lexus“ yra vienas iš nedaugelio gamintojų, kuriam pavyko prasibrauti pro itin griežtą patikrą ir priversti europietiškų ratuočių gamintojus į „Lexus“ modelius žiūrėti rimtai, o ne kaip į dar vieną daug ambicijų turintį nepraustaburnį.
Europoje „Lexus LS“ visuomet patekdavo į užmirštų automobilių kategoriją. Puikus to įrodymas – pardavimų statistikos skirtumai Europoje ir JAV, kur „Lexus LS“ sugebėdavo kartais pranokti savo varžovus.
Pavyzdžiui, 2000 metais „Lexus“ sugebėjo parduoti 15 871 LS modelių JAV. Europoje – vos 771 egzempliorių. Palyginimui – S klasė Jungtinėse Valstijose tais pačiais metais surado 30 315 pirkėjų, o Europoje net 31 395 pirkėjus.
Vis dėlto, japonai nepasidavė ir 2007 metais sudavė stiprų smūgį vokiečiams, kuomet JAV sugebėjo parduoti 35 226 prabangaus sedano vienetus – 9145 modeliais daugiau už S klasę. Tačiau po to prasidėjo skaudus ir greitas ridenimasis žemyn nuo kalno.
Japonų gamintojas bandydamas susigrąžinti prarastas pozicijas naująjį LS sedaną kūrė pagal šiam automobilių segmentui parašytą receptą. „Lexus“ norėdami sudominti bent keletą potencialių šių sedanų vairuotojų privalėjo užtikrinti, jog naujos kartos LS pasižymės aukščiausios klasės interjeru, nepriekaištinga surinkimo ir interjero apdailos kokybe, turės komfortiškai veikiančią pakabą bei leis išbandyti pačias naujausias, nors galbūt ne visuomet reikalingas technologijas.
Skirtingi receptai
Pirmieji skirtumai tarp automobilių išryškėja žvelgiant į išorę: „Lexus LS“ ir S klasės „Mercedes-Benz“ – dviejų skirtingų dizaino vizijų kūriniai, kurie skiriasi kaip diena ir naktis.
Dėl daugybės priežasčių vokiškas sedanas atrodo santūriai, elegantiškai, be jokių papildomų linijų, kurios sugadintų tolygias S klasės kėbulo formas. „Mercedes Benz“ visuomet asocijuodavosi su solidumu ir aukšta klase, todėl nenuostabu, jog ir naujausioji S klasės interpretacija stengiasi neišklysti iš šio kelio.
„Lexus LS“ yra visiškai iš kitos planetos. Ryškūs, griežti potėpiai iškart į praeivių galvas siunčia signalą išsitraukti išmanųjį telefoną ir jį užfiksuoti nuotraukoje. Išskirtinumas ir drąsus dizainas – tai „Lexus LS“ dizaino stiprybė, kuriai S klasė neturi atsako.
„Lexus LS“ sedano eksterjeras puikiai apibūdina pačią kompaniją, kuri dažnai rinkdavosi ne visiems patinkančias idėjas ir nestandartinius sprendimus. Žvelgdami į LS pamatysite „Lexus“ filosofiją, norą būti 21 amžiaus gamintoju ir įtikti naujai vairuotojų kartai. Be to, „Lexus“ nusprendė įtikti ir tiems, kurie kreipia didžiulį dėmesį įvairioms smulkmenoms – jų čia gausybė ir jas visas norisi paliesti, pasižiūrėti iš arčiau ir kiekvieną kartą taip padarius norisi pasakyti – oho!
Modernūs biurai
Automobilio salonas yra ta vieta, kurioje vairuotojai ir keleiviai praleidžia daugiausiai laiko. Tai turi būti nepriekaištinga, ideali erdvė, kurioje puikiai jaustųsi tiek vairuotojas, tiek gale sėdintis oligarchas.
Atvėrus abiejų automobilių duris ir pradėjus žvalgytis, apima „kažkur aš tai jau mačiau“ jausmas. Dalies prietaisų išdėstymas ir kai kurios detalės – praktiškai identiški. Centrinės konsolės viršuje esantis milžiniškas ekranas – yra, skaitmeninis prietaisų skydelis – yra, nepriekaištinga surinkimo kokybė – yra.
Vis dėlto, galutinis interjerų apipavidalinimas vėl demonstruoja skirtingus gamintojų prioritetus. Pavyzdžiui, S klasės kūrėjai dėjo visas pastangas, jog interjeras neatrodytų kaip naktinis klubas su moderniomis apšvietimo instaliacijomis. Tai 2018 ir 1978 metų mišinys, kai puikiai dera modernios technologijos su klasikiniams automobiliams būdingais sprendimais. Pavyzdžiui, medžio apdaila ant vairo – kada paskutinį kartą tai matėte moderniame automobilyje? Smulkūs elementai puikiai dera su milžiniškais skaitmeniniais ekranais. S klasės vidus – atpalaiduojantis ir keliantis tik geras emocijas, tai tarsi prabangi svetainė, kurioje būtų smagu praleisti nemažai laiko vien dėl itin patogių ir minkštų krėslų. Prie aukšto komforto lygio prisideda ir dar viena smulkmena: ant galinių sėdynių galvos atlošų surasite itin minkštas pagalvėles. Apie viską pagalvota.
Puikiai suprantu tuos, kurie S klasę apibūdina kaip garbaus amžiaus vairuotojo pasirinkimą. Naujovių ištroškę vairuotojai visuomet kritikuos tuos, kurie kelis dešimtmečius iš eilės nerizikuoja, tačiau savo darbą atlieka nepriekaištingai. Tuo tarpu „Lexus LS“ į prabangių sedanų žaidimų aikštelę įvažiuoja su didžiausiu trenksmu ir fejerverkais. Manote, jog LS eksterjeras atrodo kaip gauja išsišokėlių? Pažiūrėkite į japoniško sedano interjerą, kuriame vyrauja absoliutus modernizmas – 21 amžiaus išraiška automobiline forma.
Nesvarbu kur pasižiūrėsite ar ką paliesite – visur netradicinių formų, medžiagų junginys, kuris priverčia jaustis, lyg būtumėte įžengę į „Star Trek“ filmuose matytą žvaigdžėlaivį – „Starship Enterprise“.
Akivaizdu, jog „Lexus“ dizaineriams buvo suteikta absoliuti laisvė, kai atėjo metas kurti LS interjerą. Ir jie pranoko patys save. Vokiškuose automobiliuose matomo konservatyvumo čia nerasite su žiburiu, o tai yra privalumas, nes ne visi nori laikytis tradicijų.
Nenoras laikytis tradicijų, vis dėlto, turi savo kainą. Nuostabų interjerą užgožia neįprasta ergonomika ir erdvės trūkumas. Tiek priekyje, tiek gale aukštesnio ūgio arba stambesnio sudėjimo žmonės jaukiau jausis sėdėdami S klasėje.
Talentų netrūksta
Taip jau sutapo, jog iš pradžių į mūsų rankas pateko rakteliai nuo japoniško „Lexus LS“ su kuriuo vėliau vykome pasiimti šio testo dalyvio – S klasės. Tad būtent nuo LS ir pradėkime pokalbį, kuriame paaiškės kaip naujos kartos „Lexus“ sedanas elgiasi kelyje.
Pirmasis įspūdis – „lexusiškas“. Priėjus prie automobilio įsižiebia ant durų rankenėlių esančios šviesos, atvėrus dureles – iš už sėdynės išlenda saugos diržo sagtis. Įlipus į automobilį vairuotoją pasitiks net 28 kryptimis reguliuojama elektrinė sėdynė ir amą atimantis interjeras, tačiau tai tik pradžia.
Hibridinės jėgainės varomas „Lexus LS“ iš vietos pajuda absoliučioje tyloje. Ji pradingsta stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą. Tuomet ausis pasiekia 8 cilindrų variklio skleidžiamo garso imitacija. Iškart sau užduodu klausimą – „Kodėl?“ Juk tai nėra sportiškas automobilis, pavyzdžiui, „Maserati Quattroporte“ ar „Jaguar XJ“ su fantastiškai dainuojančiais V8 motorais, tai hibridinis limuzinas.
Ne patį maloniausią variklio skleidžiamą garsą galima „pritildyti“ pasitelkus „Mark & Levinsson“ garso sistemą, o tuomet jau mėgautis pneumatinės LS pakabos gebėjimu sugerti lietuviškus kelius.
Iš pradžių tikėjausi, jog LS keliu plauks kaip purus debesėlis giedrame vasaros danguje. Panašu, kad „Lexus“ inžinieriai nusprendė ieškoti optimalaus balanso tarp komforto ir sportiškumo. Bent jau bandytas modelis kelyje demonstravo daugiau entuziazmo įveikiant posūkius. Aštrius sujungimus ir nelygumus pakaba sugeria pagirtinai, tačiau vairuotojui skirti instrumentai visuomet siunčia informaciją, jog už LS projektą atsakingi inžinieriai norėjo sukurti mašiną, kurią dažniau norėtųsi vairuoti, o ne sėdėti ant galinės sėdynės ir žiūrėti „Game of Thrones“.
S klasė demonstruoja absoliučiai kitokį požiūrį į tai, kaip kelyje turi elgtis prabangus sedanas. Vokiškame sedane vairuotojo pozicija aukštesnė, matymo laukas geresnis, viduje girdėsite tik kaip gurgia jūsų pilvas, jeigu ryte praleidote progą pavalgyti pusryčius.
Bauginanti tyla ir pavyzdinis komforto lygis priverčia galvoti, jog „Lexus LS“ šioje poroje yra sportiškesnė alternatyva, o S klasė yra tas automobilis, kuriuo būtų galima įveikti 4 000 kilometrų ir nesijausti pavargusiu. „Mercedes Benz“ reikalauja minimalaus vairuotojo darbo bet kokioje situacijoje, nes už jus visą juodą darbą atlieka išmanios sistemos. Važiuojate greitai – stabilumo kontrolė pasirūpins, jog ratai būtų prisiklijavę prie kelio dangos, važiuojate vingiuotame kelyje – „Magic Body Control“ užtikrins, jog kėbulas nesiūbuotų kaip valtis jūroje, o automatiškai prisipučiantys sėdynių šonai pasirūpins, jog neiškristumėt iš patogių krėslų bandydami įveikti staigesnį posūkį. „Mercedes-Benz“ vairuotojams tai nėra naujiena, tačiau net ir dabar šios technologijos žavi ir sugeba sukurti saugaus, atpalaiduojančio bei komfortiško sedano aurą.
V forma
Pajėgūs varikliai yra neatsiejama prabangių ir ištaigingų sedanų dalis. S klasė galėtų būti puikus pavyzdys – per ilgą šio modelio gyvenimo istoriją, vokiečių markės inžinieriai į savo flagmaną montuodavo ne tik 6 ar 8 cilindrų agregatus. Retkarčiais į variklio skyrių „užsukdavo“ net 12 cilindrų jėgainės.
Į mūsų bandymų poligoną patekusi S klasė turėjo šviežiai iškeptą, S klasėje dar nematytą 4 litrų darbinio tūrio, 8 cilindrų benzininį variklį su dviem turbinomis. Taip, tai tas pats jėgos agregatas, kuris riaumoja „E 63 AMG“ ir „C 63 AMG“ modeliuose.
Kol mažesniuose „Mercedes-Benz“ modeliuose šis motoras elgiasi kaip netašytas stuobrys, S klasėje jis skleidžia tik santūrų ir tylų garsą. Kartais apima keistas jausmas, nes varikliui dirbant net aukštesniais sūkiais jautiesi taip, lyg važiuotum elektromobiliu.
Nepaisant nepriekaištingai izoliuoto variklio garso, nesvarbu kokiu greičiu, kuria pavara važiuojate, minimalus dešinės kojos krustelėjimas ir spidometro rodyklė greitai kyla. Jeigu startuosite nuo 0 ir pradėsite sakyti – „Keturi šimtai šešiasdešimt devynios arklio galios ir septyni šimtai niutonmetrų“, baigus vapėti šiuos parametrus spidometro rodyklė bus perkopusi 100 km/val. padalą.
Tuo tarpu šalia S klasės stoviniuojantis „Lexus“ visuomet turėjo tik vienos konfigūracijos motorą – V8. „Lexus“ niekuomet negarsėjo kaip gausybę pasirinkimų suteikiantis gamintojas. Naujos kartos „Lexus LS“ bus ne išimtis, tačiau japonų noras apriboti pasirinkimo laisvę turėjo labai tvirtą argumentą. Ankstesnių kartų LS modelio vairuotojai turėtų prisiminti kaip švelniai, maloniai ir užtikrintai veikdavo japoniški V8 motorai. Kaip šveicariškas laikrodis. Deja, tą patį sunku pasakyti apie naujos kartos modelyje naudojamą agregatą, o tiksliau – hibridinę jėgainę, kurią sudaro 3,5 litro darbinio tūrio V6 ir du elektriniai varikliai su keturių pakopų pavarų perjungimo įrenginiu, imituojančiu 10 laipsnių automatinės pavarų dėžės veikimą.
Sudėtingai skambanti komponuotė realiame pasaulyje veikia nepriekaištingai, tačiau 354 arklio galias išvystanti hibridinė jėgainė nėra tokia dinamiška ir „lanksti“. Važiuojant bet kokiu greičiu ir staiga sumanius aplenkti priekyje važiuojančią S klasę – labai greitai teks iškelti baltą vėliavą. Akivaizdu, jog „Lexus LS“ hibridinė jėgainė buvo sukonfigūruota visiškai kitokiam vairuotojų tipui.
Atleidus vadeles ir pradėjus elgtis civilizuotai, taip pat pradeda elgtis ir hibridinė jėgainė bei komplikuota transmisija, besistengianti imituoti pavarų perjungimą. Tačiau su kiekvienu stipresniu akceleratoriaus spustelėjimu variklis pradeda rėkti. Norint susidraugauti ir išgauti maksimumą iš hibridinės jėgainės, reikės pakeisti savo vairavimo stilių. Būtent tada hibridinė jėgainė pradeda demonstruoti savo privalumus: efektyvumą, tylą važiuojant mažesniais greičiais ir ekonomiją. Kalbant apie ekonomiją, „Lexus LS“ elektros motorai benzininį variklį sugeba trumpam užčiaupti važiuojant iki 140 km/val. greičiu. Nuolatinė elektros motorų intervencija mums padėjo vidutines degalų sąnaudas užmiestyje sumažinti iki juokingų 7,9 litro 100 km. Mieste šis rodiklis kisdavo tarp 8,6 ir 10,9 litro 100 kilometrų.
Technologijų fiesta
Technologijos – šių dviejų prabangių sedanų vizitinės kortelės. Abiejų automobilių kūrėjai puikiai žino, jog tai yra svarbiausi modeliai, kurie privalo turėti visus įmanomus žaisliukus. Pradedant nuo išmaniai veikiančių pastovaus greičio palaikymo kontrolių ir baigiant sudėtingais inžinieriniais sprendimais.
„Mercedes-Benz“ S klasė visuomet šioje srityje sugebėdavo diktuoti madas. Pažvelgus į šio modelio istoriją pamatytume, jog būtent S klasėje debiutavo ne viena dabar plačiai naudojama technologija. Ne išimtis dabar gaminama W222 modelio karta.
2013 metais pirmą kartą debiutavusi W222 S klasės karta gavo vieną įdomiausių „Daimler“ koncerno inžinierių kūrinių – „Road Surface Scan“ technologiją, kuri kartu su „Magic Body Control“ ir „Active Body Control“ technologijomis stengiasi kuo efektyviau absorbuoti kelio nelygumus. Priekiniame stikle sumontuotos kameros skenuoja priekyje esantį kelią, siunčia signalus pagalbinėms sistemos, o jos tuo tarpu paruošia automobilio pakabos komponentus artėjančiai duobei ar aštriam kelio sujungimui. Įspūdinga, ar ne?
„Lexus LS“ savo rankose tokio kalibro technologijos neturi, tačiau vargu ar japonišką sedaną galėtume pavadinti atsilikėliu, nes kaip ir S klasė, taip ir LS turi aibę pagalbinių asistentų ir saugumo įrangos, kurios būtų pasiruošusios apsaugoti nuo prastų valdančiosios partijos sprendimų.
Pavyzdžiui, LS taip pat turi išmanią greičio, atstumo ir juostų palaikymo sistemą, automobilis sugebės pats sustoti, jeigu priekyje užfiksuos kliūtį. Vis dėlto, mums labiausiai įstrigo apie atvažiuojančius automobilius įspėjančios sistemos darbas.
Daugelis modernių mašinų turi pagalbinius asistentus, kurie važiuojant atbuline eiga įspėja apie atvažiuojantį eismo dalyvį iš kairės arba dešinės pusės. „Lexus LS“ atveju ši sistema veikia ir tuomet, kai stovite šalutiniame kelyje ir laukiate momento kada galėsite pajudėti. Įspėjamieji signalai suveikdavo kiekvieną kartą, kai sustodavome prie sankryžos ir laukdavome kada galėtume pajudėti. Panašu, kad „Lexus“ su kiekvienu pyptelėjimu nori pasakyti – „Žioply, nežioplinėk!“
Verdiktas
Tad kuris automobilis šioje poroje yra pranašesnis? Tiesą sakant – nei vienas. Nepaisant fakto, jog abu modeliai yra tiesioginiai konkurentai, „Lexus LS“ ir S klasė yra absoliučiai skirtingi automobiliai.
„Lexus LS“ nebando ir nesistengia įsisprausti į šio tipo automobiliams būdingus rėmus. Jis grakščias ir elegantiškas kėbulo linijas pakeičia drąsiais ir nestandartiniais dizaino sprendimais. Vietoj itin patogaus ir komfortiško krėslo jis siūlo Bruno Mathssono, Šveidijos dizainerio ir baldų kūrėjo, stiliaus, estetišką ir funkcionalų analogą. Ir tai tik pora skirtumų iš labai, tikrai labai ilgo sąrašo.
Norint išsirinkti vieną iš šių dviejų modelių, iš pradžių reikėtų atsakyti į klausimą – ar esate ilgamečių tradicijų puoselėtojas ar nuolatos norite išbandyti naujoves? Tik atsakę į šį klausimą surasite ir savo favoritą.
LEXUS LS
Privalumai:
- Įspūdingas eksterjero ir interjero dizainas
- Išskirtinumo faktorius
- Gausus „žaislų“ skaičius
- Taupi hibridinė jėgainė
- Pagirtinas manevringumas
Trūkumai:
- Skurdoka interjero erdvė, galinti kelti klaustrofobiškus jausmus
- Paini multimedijos sistema
- Nelogiškai išdėstyti tam tikrų prietaisų valdymo mygtukai
- Variklių gamoje nėra V8
- Didelis automobilio svoris
S klasė
Privalumai:
- Aukščiausio lygio technologijos
- Komfortas
- Benzininio variklio galia
- Lengvas valdymas
- Solidus interjero ir eksterjero dizainas
Trūkumai:
- Taip pat sudėtingai valdoma multimedijos sistema
- Papildoma įranga – brangi, labai brangi
- Sugalvokite patys.
