Technologija buvo pademonstruota vienoje nebenaudojamoje oro pajėgų bazėje Pferdsfelde. Keturi „Mercedes-Benz Arocs“ sunkvežimiai gali važiuoti drauge, nuvalydami didelę pakilimo tako dalį. Geriausia tai, kad šiam konvojui tereikia vieno vairuotojo. Žiemą, kuomet orai yra nepastovūs ir sunkiai prognozuojami, tokia technologija padėtų sutaupyti labai daug pinigų ir išvengti sujaukto tvarkaraščio dėl atidėtų skrydžių. Iš viso tokiu būdu kelius galėtų valyti 14 sunkvežimių.
Šie „Arocs“ turi naują RTI (Remote Truck Interface) sistemą, kuri leidžia juos valdyti per atstumą bei gauti reikiamą informaciją. Visi sunkvežimiai yra vienodi ir pasižymi vienodomis galimybėmis. Tai reiškia, kad vairuotojas gali koloną vesti vairuodamas bet kurį sunkvežimį. Jam tereikia pasirinkti puspriekabės konfigūraciją ir specialioje funkcijų panelėje pasirinkti konvojaus parametrus. Kiekvienas sunkvežimis turi sudėtingą GPS technologiją ir įrangą, leidžiančią sunkvežimiams bendrauti tarpusavyje. Taip jie išlaiko saugų atstumą ir efektyviai valo nustatytą pakilimo tako dalį.
Kol kas bandymuose konvojuje važiuoja keturi sunkvežimiai su vienu vairuotoju. Teoriškai mašinų skaičių galima išplėsti iki 14. „Daimler“ galvoja ir apie kitas nuotolinio valdymo sistemos panaudojimo galimybes. Vairuotojas galėtų sunkvežimius valdyti stovėdamas atokiau kur nors uosto konteinerių terminale, kasyklose, karjeruose ir taip toliau. Žinoma, dabar galvojama tik apie oro uostų pakilimo/tūpimo takus.
Dabar šį darbą atlieka tikri sunkvežimių vairuotojai ir, nors jie yra profesionalai, tai kelia keletą problemų. Visų pirma, staiga keičiantis orams budėti turi keli sunkvežimių vairuotojai – jie gali būti iškviesti beveik bet kuriuo metu. Takai valomi dažnai vis dar sningant, juos reikia valyti ir naktį. Taigi, kuomet matomumas yra labai prastas, ilgėja atstumai tarp konvojuje važiuojančių sunkvežimių. Natūraliai, tai ilgina valymo trukmę, takas ilgiau yra nenaudojamas, galimi skrydžių atidėjimai. Galiausiai, vairuotojams sunku išlaikyti trajektoriją, kuomet reikia patiems prisitaikyti prie priekyje važiuojančio (ir sniegą link jų metančio) sunkvežimio. Teigiama, kad žiemą sniego valytuvai dažnai apgadina takų infrastruktūrą – nulaužia žyminčias lempas, kurios kainuoja gana nemažai.
Konvojaus valdytojas yra sunkvežimio vairuotojas, specialiai apmokytas valdyti šią automatizuotą sistemą. Kompiuteris apskaičiuoja, kokia linija turi važiuoti sunkvežimiai, o GPS ir tarpusavio ryšys užtikrina, kad jie šios linijos laikosi. Tačiau žmogus gali bet kuriuo metu pakoreguoti konvojaus važiavimo kryptį ir greitį. Jis turi įprastus valdymo įrankius – vairą ir pedalus – ir jais gali pasinaudoti kaskart, kai reikia rinktis kitokią trajektoriją. Jis taip pat gali pakoreguoti ir kiekvieno sunkvežimio laikomą liniją atskirai, pavyzdžiui, kad pats kraštinis sniego valytuvas prisitaikytų prie ne visiškai tiesaus tako krašto. Konvojaus operatorius sėdi pirmajame sunkvežimyje, nes iš jo atsiveria geriausias matomumas, tačiau prireikus konfigūracija gali būti keičiama.
Demonstracijai pasirinktas keturiais ratais varomas „Mercedes-Benz Arocs 2045 AS“ su Euro VI standartą atitinkančiu ir 315 kW (428 ag) bei 2100 Nm išvystančiu varikliu. Pats sniego valytuvas yra sudarytas iš trijų hidrauliškai judančių dalių. Už savęs vilkikas gali tempti įvairią įrangą. Bandymo metu temptas sniego šlavėjas, varomas atskiru šešių cilindrų varikliu, sumontuotu įrenginio gale.
Jau netolimoje ateityje autonominiai sunkvežimiai važinės konvojais. Apie tai kalba ir „Tesla“, ir „Volvo“, ir „Mercedes-Benz“. Gali tekti palaukti, kol technologija bus išbandyta, tačiau oro uosto takų valymas greitai bus kur kas efektyvesnis ir pigesnis. Jau vien bandymų metu keturis sunkvežimius valdė vienas vairuotojas, o ateityje ir to vieno nebereikės.
