Taigi kai malonus garbaus amžiaus vyriškis sniego baltumo plaukais ir sidabrine barzda, su kuriuo geras dešimt minučių bičiuliškai diskutavome apie motociklus ir keliones, paprašė nusifotografuoti drauge, nedvejodama sutikau. Juk tai nebuvo šiaip svetimšalis: mūsų pokalbis vyko sausakimšame Overland Expo, vieno didžiausių ilgų distancijų visureigių ir motociklų kelionių entuziastų, renginyje Arizonoje.
Nė akimirkai neabejojau, jog čia esu tarp savų: tarp bendraminčių motociklininkų, tarp bendražygių keliautojų, tarp šeimos. Čia jaučiausi priimta, suprasta ir saugi.
Tačiau mano geraširdį Kalėdų senelį primenantis pašnekovas, man papozavus tradicine draugiškų motokeliautojų poza – jo ranka man ant peties, abu šypsomės ir rodome iškeltus nykščius – staiga nusiviepė ir paklausė: Ačiū už nuotrauką! Ei, ar galiu savo žmonai pameluoti, jog permiegojau su tavimi, che che?
Mano veido išraiška turbūt sugebėjo perteikti viską, ką tuo metu pajutau: šoką, pyktį, pasišlykštėjimą – nes gerasis Kalėdų senelis, dar kiek gašliai pakikenęs, staiga susiraukė ir, įskaudintu tonu pareiškęs, jog aš visai nesuprantanti juokų, nucimpino šalin.
Šio incidento nepriskiriu prie #metoo patirčių – manau, tai tebuvo pasišlykštėtino elgesio išraiška, o ne priekabiavimas ar užpuolimas. Tačiau kodėl po to pasijutau tokia išpurvinta, tokia nusivylusi ir staiga – tokia pažeidžiama?
Kaip jau sakiau, aš turiu neįprastus plaukus. Be to, aš nedėviu trumpų sijonų, gilių iškirpčių ir aukštakulnių batelių; mane galima apibūdinti žodžiais „savotiška“, „berniokiška“ ir „kitokia“, o ne „tradiciškai graži“, „seksuali“ ar „provokuojanti“. Mano stiprybės – humoro jausmas, visokiausių keistų faktų žinojimas ir gebėjimas pasakoti istorijas, o ne gundymo menas, flirto meistrystė ar viliokliškas talentas.
Vis dėlto net man, pasišiaušusiai ačkarikei, tenka štai tokie komentarai, kaip to savimi patenkinto dėdulės Overland Expo renginyje. Kodėl?
Ogi, mielieji, todėl – ir tikrai tikiuosi, jog nebereiks kartotis – todėl, kad seksualinės priekabės, patyčios ir seksualinis smurtas niekaip nesusijęs su moterų sijonų ilgiu, iškirpčių gyliu, veido bruožų ar figūros dailumu bei avalynės pasirinkimais. Seksualinis priekabiavimas ir užpuolimai niekaip nesusiję su tuo, kaip moteris nusišypso, kiek vyno taurių ji išgėrusi, kaip garsiai ji juokiasi ar kaip nedrąsiai kikena.
Seksualinis priekabiavimas ir smurtas yra tiesiogiai susijęs su priekabiautojais ir smurtautojais. Kaltė vienareikšmiškai tenka užpuolikams, o ne aukoms.
Priekabiavimas prie motociklininkių – norma?
Dabar, kai visą Vakarų pasaulį drebina #metoo cunamio banga, kai moterys visose visuomenės sferose ir sluoksniuose pagaliau drauge atranda savo balsą ir taria tvirtą bei ryžtingą „ne“ seksualiniam priekabiavimui ir smurtui, laikas šią žinutę išgirsti ir motociklininkų bendruomenėje. Kodėl?
Nes seksualinis priekabiavimas bei smurtas yra paplitęs ir tarp motociklininkų. Taip, čia ir pas mus: ne tolimuose, egzotiškuose kraštuose, kur tam tikras elgesys gali būti skirtingai interpretuotas dėl kultūrų skirtumų. Ne kelyje. Ne laukinėse Patagonijos pampose, ne Konge, ne Naujajame Delyje, o čia, Lietuvoje, tarp mūsų visų, mūsų, motociklininkų, renginiuose, suvažiavimuose, lenktynėse.
„Kokių nuotykių čia ieškai, panelyte“, – buvo pasiteirauta vienos mano bičiulės, kai moto renginyje ji buvo vienintelė motociklininkė mergina tarp vyrų. „Turbūt tikiesi susirasti vyrą, a?“, – buvo paklausta kitos, truputį per smarkiai spaudžiant ją „draugiškame“ glėbyje ir rankoms slystant truputį žemiau jos juosmens.
„Gal nori pasivažinėti... mano palapinėje, che che?“, – buvo pasiūlyta dar kitai pažįstamai motociklininkų stovykloje.
Tokios patirtys toli gražu nėra išskirtiniai atvejai: pasakojimai apie bjaurius, žeminančius komentarus ir patyčias, grybščiojimus už sėdynių (taigi netyčia!) ir krūtinių (taigi čia bajeris!), nemaloniai jausmingus apkabinimus ir įkyrius pasiūlymus iš moterų ir merginų motociklininkių lūpų pilasi tokiais kiekiais, jog darosi akivaizdu: tai nėra pavieniai atvejai. Tai – norma.
Mes gyvename mandagioje visuomenėje, ir dar visai nesenai kalbėti apie tokius dalykus buvo prasto skonio ženklas. Kažkaip nemalonu. „Neskanu“. Ką gi, jei vien kalbėti apie tai nejauku, pamėginkite bent įsivaizduoti, kaip jaučiasi seksualinio priekabiavimo aukos!
Tylos ir apsimetinėjimo, kad niekas nevyksta, metas baigėsi. Moterys ir merginos visame pasaulyje pakaliau prakalbo – ir nė neketina vėl nutilti.
Taigi ką gali padaryti tu? Prisijunk prie pokalbio. Jei matei, kaip motociklininkų renginiuose ar susiėjimuose priekabiaujama prie moterų, bet nieko nedarei, galbūt kitą kartą pagaliau išdrįsi užstoti auką. Jei esi moteris ar mergina, tai patyrusi, nebetylėk: kuo mūsų balsų daugiau ir kuo jie vieningesni, tuo sunkiau mus ignoruoti. O jei esi tas, kuris priekabiauja ir smurtauja, – galbūt pagaliau gali sąžiningai pažvelgti į sau į akis ir rasti savyje drąsos pripažinti klydus, paprašyti atleidimo ir keistis.
Seksualinis priekabiavimas ir smurtas nėra psichologiniai pavienių sociopatų sutrikimai ar ligos išraiška. Seksualinis priekabiavimas ir smurtas yra mūsų visuomenės psichologinė disfunkcija ir liga, o mūsų, motociklininkų, bendruomenė, yra šios visuomenės mikroveidrodis.
Prašau daugiau mūsų nebenuvilti.
Mes, moterys, paprastai apie žmones galvojame geriausia. Taip: mes iš tiesų tokios pasitikinčios ir atviraširdės. Mes norime gyventi pasaulyje, paremtame tarpusavio pagarba, bendryste ir empatija. Būtent todėl, kai tas inteligentiškos išvaizdos vyriškis Overland Expo renginyje manęs paprašė nusifotografuoti drauge, aš pagalvojau: „ak, koks malonus ir draugiškas motobrolis – kodėl gi ne“, o ne „hmm, gali būti, jog jis – bjaurius komentarus laidantis šlykštūnas, taigi geriau laikysiuosi atokiau“.
Būtent todėl, kad iš motobrolijos visuomet tikimės tik geriausio, motociklininkų renginiuose ir aš, ir kitos motociklininkės galvojame, kad esame būryje draugų ir bendraminčių, kurie mus gerbia, palaiko ir laiko lygiavertėmis motociklizmo entuziastėmis.
Prašau daugiau mūsų nebenuvilti.
