Savivaldybė savo ruožtu sako laukianti ne draudimų ir ribojimų, o inovatyvių saugumą užtikrinančių sprendimų.
Kaip BNS informavo Susisiekimo ministerija, sulaukta piliečių skundų dėl neaiškaus kelio ženklinimo Kaune. Nors ministerija nurodo sveikinanti norą ieškoti naujų priemonių eismo saugumui užtikrinti, pabrėžia, kad šis ženklinimas nėra visiems suprantamas, be to, primena kelio ženklą „Pagrindinis kelias“.
„Susisiekimo ministerija siūlo Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse“, – nurodo ministerija.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras savo ruožtu teigia, kad savivaldybė rimtai vertina ministerijos nuomonę, tačiau žada plačiau paaiškinti savo poziciją dėl naujojo ženklinimo ir tikisi taip išsklaidyti abejones.
„Labai pozityviai vertiname vykstančią diskusiją dėl pėsčiųjų saugumo, tačiau tuo pačiu labai tikimės, kad diskusija neapsiribos siūlymais drausti ar riboti vieną ar kitą pasiūlytą priemonę, bet iš esmės ieškosime naujų inovatyvių sprendimų, taip pat jau pasiteisinusių kitose šalyse“, – BNS sakė P.Keras.
Tačiau Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš ieškant naujų sprendimų, Kaunui reikėtų pasirūpinti, kad perėjos atitiktų galiojančius saugumo reikalavimus.
Dabartinės pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės yra pakankamos, todėl [ministerija] nepritaria Kaune panaudoto ženklinimo įteisinimui.
„Susisiekimo ministerija mano, dabartinės pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės yra pakankamos, todėl nepritaria Kaune panaudoto ženklinimo įteisinimui. Be to, pažymėtina, kad nemaža dalis Kauno miesto perėjų neatitinka pėsčiųjų perėjų įrengimui keliamų reikalavimų, o tai yra žymiai rimtesnė problema“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Šiuo metu Kaune tokiais simboliais paženklinta per 100 perėjų. P. Kero duomenimis, vienas toks „rombas“ kainuoja 31 eurą, prie kai kurių perėjų jų nupiešiama daugiau nei vienas.
Šiam ženklinimui panaudota apie 10 tūkst. eurų.
Kauno savivaldybės atstovo teigimu, „deimanto“ simbolis naudojamas ne vienoje užsienio šalyje, tarp jų – JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, kai kuriose iš jų – taip pat ir įspėti apie artėjimą prie perėjos.
„Jei Kelių eismo taisyklėse būtų pasiūlytas kitoks simbolis atliekantis tą pačią funkciją – mielai naudosime Kelių eismo taisyklėse numatytąjį, tačiau šiuo metu taisyklėse pėsčiasis yra paliktas visiškai vienas vertinti automobilio greitį ir stabdymo kelią, nors vaikui ar kitam patirties neturinčiam žmogui tai gali būti labai sudėtinga“, – sakė P.Keras.
Pasak jo, vieno tokio simbolio pašalinimas savivaldybei kainuotų 14 eurų.
Viena iš priežasčių, dėl kurių ministerija kritikuoja Kauno sprendimą – jo nepagrįstumas jokiais tyrimas. P. Keras pripažįsta, kad kol kas per anksti daryti tvirtas išvadas, nes nuo paženklinimo įrengimo praėjo gana nedaug laiko.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad nė vienoje iš nauju simboliu pažymėtų pėsčiųjų perėjų neįvyko eismo įvykių su pėsčiaisiais.
