Pagal šį planą, visiems numatytiems projektams įgyvendinti iki 2035 m. reikėtų 11 mlrd. eurų. Pasak ministro, lėšų deficitas sudaro apie 2 mlrd. visam laikotarpiui arba po 125 mln. eurų per metus.
Strategijos projektas atsisiuntimui
Iš minėtų 11 mlrd. eurų 6,9 mlrd. – investicijos į kelių tinklo plėtrą, 1,4 mlrd. eurų – kelių priežiūrai, apie 2,4 mlrd. eurų – vietinės reikšmės keliams, 0,2 mlrd. eurų – administravimui ir įstatymų numatytoms prievolėms vykdyti.
Strategijoje numatyti ir kokybiniai parametrai. Pavyzdžiui, kad iki 2035 m. neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, t. y. 2 439 km.
Taip pat numatyta rekonstruoti 400 km nesaugių krašto kelių, kurie šiuo metu neatitinka esminių Kelių techniniame reglamente nustatytų kelio dangos pločio reikalavimų. Pavyzdžiui, šiuo metu yra krašto kelių ruožų, kurių plotis yra apie 3,5 metro, tad du vilkikai juose sunkiai gali prasilenkti.
Iki šių metų pabaigos bus ištirta visų rajoninės reikšmės asfaltuotų kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl reikalingų ruožų ir jų tvarkymo apimčių.
„Via Baltica“ problemos
Strategijoje iki 2035 m. numatyta baigti viso ruožo nuo Lenkijos iki Latvijos transporto koridoriaus „Via Baltica“ rekonstravimą. Numatyti 8 šio projekto įgyvendinimo etapai, kurių metu iš viso numatoma rekonstruoti beveik 190 km, o planuojama vertė – 684 mln. eurų. Kitiems dviem projektams įgyvendinti – keliui A1 (Vilnius–Kaunas) ir keliui A 14 (Vilnius–Utena) – prireiks beveik 350 mln. eurų.
Tačiau ministras R.Masiulis ir LAKD vadovas V.Andrejevas išsakė nuogąstavimų, kad „Via Baltica“ rekonstrukcija gali keliais metais vėluoti, jei nepavyks susitarti su degalinių, esančių šalia dabartinio kelio ruožo, savininkais.
„Degalinių tankis didelis. Šiuo metu veikia apie 14, o verslininkai gauna leidimus vis naujų steigimui. Turime istorinį šansą pastatyti europinio lygio magistralę, todėl įrengti tiesioginius nuvažiavimus į kiekvieną degalinę būtų nelogiška ir nesaugu“, – V.Andrejevas pagrindė jungiamųjų kelių koncepciją.
Žvyrkelių skaičius sumažės iki Skandinavijos šalių lygio
Strategijoje numatyta iki 2035 m. beveik perpus sumažinti esamų žvyrkelių skaičių – Lietuvoje liks tik 16 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo su žvyro danga, t. y. 3 425 km. Pasiekus numatytą rodiklį Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga bus mažiau nei Švedijoje. Planuojama, kad tam prireiks beveik 1 mlrd. eurų investicijų.
Šiuo metu yra atliekamas tiltų būklės vertinimas, kurį tikimasi baigti per ateinančius 3 metus. Prognozuojama, kad blogos būklės tiltams rekonstruoti iki 2035 m. prireiks 340 mln. eurų.
Pėsčiųjų perėjos, sustojimo aikštelės
Viena iš Kelių direkcijos veiklos sričių – eismo saugos užtikrinimas, tai apima pėsčiųjų perėjų atnaujinimą ir įrengimą, greičio valdymo priemonių įrengimą, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimą ir rekonstravimą, apšvietimo plėtrą, autobusų sustojimo aikšteles ir aplinkosauginių priemonių diegimą. Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimui iki 2035 m. planuojama skirti apie 232 mln. eurų. Šios priemonės prisidės prie strategijos „Vizija 0“ įgyvendinimo.
Nuties tik vieną iš 15 aplinkkelių
Kelių direkcija šiuo metu yra sulauksi prašymų dėl 15 aplinkkelių tiesimo Lietuvoje. Pagal esamas finansines galimybes aplinkkelių projektus bus galima pradėti įgyvendinti tik nuo 2033 m. Atsižvelgiant į tranzitinio transporto intensyvumą galėtų būti įgyvendintas tik Vilniaus pietinio aplinkkelio antrasis etapas.
Greičio matuoklių plėtra
Iki 2035 m. intelektinių transporto sistemų, t. y. kintamųjų informacijos ženklų, greičio matavimo sistemų ir kt. priemonių, įdiegimui numatyta skirti apie 86 mln. eurų.
Pasak V.Andrejevo, naujosios išmanio priemonės ne tik greitį matuos. Planuojamos intelektinės priemonės galės keisti leistiną greitį atsižvelgiant į realias oro sąlygas – lietų, šaltį, sniegą. Tai nebūtinai bus tik draudimai. Tarkime, jei žiemą kelio danga sausa, gali būti leidžiama važiuoti ir greičiau.
Kur gauti trūkstamų pinigų?
R.Masiulis ir V.Andrejevas žiniasklaidai pristatė Seime stringančios Atstuminės elektroninės rinklavos sistemos idėją (toliau - Kelių rinkliava e-toll). Europos parlamente svarstoma nuo 2023 m. panaikinti visas vilkikams taikomas vinjetes.
Jas pakeistų gerokai proporcingesnė Kelių rinkliava, nes sunkiasvorių priemonių vairuotojai mokėtų už realiai nuvažiuotą atsumą.
Tai būtų ir teisingiau, ir leistų valstybei kasmet papildomai surinkti per 60 mln. eurų. Tačiau šios lėšos prarandamos, jau antrus metus Lietuvoje nepriimant teisės aktų pakeitimų, būtinų naujajai sistemai įteisinti.
„Kelių rinkliava, palyginti su vinjetėmis, būtų neabejotinai teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu, be to, padėtų valstybei generuoti nemažai papildomų lėšų, svarbių šalies keliams finansuoti. Apmaudu, kad Seimas dėl nesuprantamų priežasčių nuo 2017 m. atidėlioja parengtų ir pateiktų svarstyti reikiamų įstatymų pakeitimų priėmimą. Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų, t. y. sumos, už kurią būtų galima kasmet papildomai išasfaltuoti apie 200 km žvyrkelių“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Nauja apmokestinimo sistema priklausytų ne nuo kelionės laiko, bet nuo transporto priemonės nuvažiuoto atstumo, todėl būtų proporcinga transporto priemonių naudojimuisi keliais ir leistų surinkti daugiau pajamų. Šią sistemą Lietuvoje bus galima pradėti kurti, kai jos įvedimui pritars Seimas.
