Neretai tėvai, nenorėdami žadinti važiuojant užmigusio vaiko, palieka jį miegoti prie praviro lango uždarytoje transporto priemonėje, nesusimąstydami, kaip jie tuo metu rizikuoja vaiko sveikata. Viešai tokie atvejai aptariami tik išskirtiniais atvejais, tačiau realybė kitokia – paliktų vaikų būna gana dažnai, rašoma „Gjensidige” pranešime.
Vokietijos meteorologinės tarnybos „Wetteronline" tyrimas rodo, kad esant karštam orui automobilis įkaista neįtikėtinai greitai – jei lauke temperatūra siekia +30 laipsnių, mašinos viduje ji pakyla iki +50 per pusvalandį.
Tačiau ir lauke netvyrant didžiuliam karščiui, palikti vaiką automobilyje yra pavojinga, net jeigu oro temperatūra siekia +20.
„Palikę mažametį automobilyje, net ir su praviru langu, tėvai rizikuoja, nes vaikas gali gauti šilumos smūgį. Vaikai, skirtingai nuo suaugusiųjų, negali taip gerai reguliuoti savo kūno temperatūros ir prisitaikyti prie oro sąlygų, nes jiems nėra pakankamai išsivysčiusi kūno termoreguliacija. Aukšta temperatūra ne skatina vaiko prakaitavimą, o net atvirkščiai – sukelia kūno perkaitimą. Tai pasireiškia daugybe simptomų – dažnesnis širdies plakimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, raumenų spazmai ir bendras silpnumas. Blogiausiu atveju vaikas gali neištverti karščio poveikio organizmui ir mirti”, – įspėja šeimos gydytojas Julius Dabkus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” iniciatyva jau daug metų atliekami visuomenės saugumo tyrimai rodo, jog mažiausiai saugūs žmonės jaučiasi dėl vaikų. Tai patvirtino tik kiek daugiau negu pusė – 54 proc. – šalies gyventojų.
Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipė dėmesį, kad nerimaudami dėl vaikų ateities ir gerovės, tėvai kartais pamiršta elementarius dalykus, pavyzdžiui, jų fizinį saugumą. Pasak jos, svarbu, kad tokiais atvejai aplinkiniai suvoktų situacijos pavojingumą ir reaguotų nedelsiant.
„Pamačius, kad vaiko sveikatai ir gyvybei kyla pavojus, reikėtų skambinti 112. Atsiliepę specialistai įvertins situaciją ir nurodys, kaip reikėtų toliau elgtis. Svarbiausia – nebijoti kreiptis į pagalbos tarnybas, o ne savarankiškai imtis veiksmų, nes tokiose situacijose numatyta ir teisinė atsakomybė”, – sakė V. Katilienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
