Su bet kuriuo nauju automobilio modeliu privalo būti atlikti atsparumo bandymai, be šios procedūros jie neturėtų teisės važinėti bendro naudojimo keliais. Tokie bandymai reiškia maksimalią fizinę žalą ir tai reiškia ne ką menkesnius finansinius nuostolius. Tačiau milijonus eurų kainuojančių elitinių sportinių automobilių atveju tokie kaštai nepriimtini net ir turtingiausioms kompanijoms. Kaip tokie klausimai sprendžiami?
Studija APEX ONE sukūrė dokumentinį filmą apie slaptą kompanijos „Koenigsegg“ darbo pusę. Šios kompanijos inžinieriai sugalvojo daugybę gudrybių, kurios sumažina naujų gaminių daužymo testų kaštus. Įprastai visų bandymų atlikimui reikėtų sudaužyti maždaug dešimt egzempliorių, tačiau „Koenigsegg“ iš viso per metus išleidžia kiek daugiau nei tuziną sportinių automobilių.
Ir užuot švaistę milijonus eurų bandymams, jie laužo vieną vienintelį automobilį, po kiekvieno bandymo jį suremontuodami.
Iš esmės, realia išbandoma tik platforma, šasi su pagrindiniais mechanizmais, kuri ir turi atlaikyti visas ekstremalias apkrovas. Visi kiti mazgai į stendą statomi tik po to, kai katastrofa iš anksto sumodeliuojama, paskaičiuojami parametrai ir sutvirtinamos detalės. Tai yra, mašina daužoma iš šono, iš viršaus, važiuojant ir t.t. kai tvirtai žinoma, kad ji tai atlaikys – tiesiog dokumentiniam bandymo patvirtinimui.
Taip po kiekvieno bandymo reikia remontuoti tik kelis komponentus, be to, kiekvieno iš jų pažeidimo laipsnis iš anksto žinomas ir išlaidos įtrauktos į biudžetą. Dėl to, atliekant saugumo bandymus, „Koenigsegg“ nuosekliai sudaužo visas dalis, tam panaudodami vieną vienintelį serijinį egzempliorių, kurio liekanos paskui dar pasitarnauja įvairiausiems inžinierių kūrybiniams sumanymams.
Žinoma, atsižvelgiant į kiekvieno firmos sportinio automobilio savikainą, net ir toks bandymo būdas toli gražu nėra pigus, tačiau lyginant su konkurentais, tokia metodika gerokai efektyvesnė.
