„Ir mūsų, ir kaimyninių šalių miškininkų patirtis parodė, kad efektyviausia priemonė reaguojant į kilusį gaisrą – nuslopinti jį ir neleisti plisti, yra būtent visureigis su įrengtu priešgaisriniu moduliu, galintis gabenti 300-500 litrų vandens. Šie automobiliai yra didelio pravažumo ir gali pasiekti miške tas vietas, kur didesnėms gaisrinėms mašinoms pravažiuoti yra sunkiau.
Todėl siekiant, kad miško gaisrai kuo mažiau plėstųsi ir būtų kuo greičiau užgesinami, į gaisro paiešką išvystantys darbuotojai turi vežtis pačias efektyviausias gaisrų gesinimo priemones, kurios nemažintų jų mobilumo“, – naujojo pirkinio pristatyme, pirmadienį vykusiame prie Raudondvario girininkijos Kaune, teigė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak jo, kasmet pastebimos vis karštėjančios ir sausėjančios vasaros, tad urėdijos susiduria su miškų gaisrų skaičiaus didėjimu. Pernai metais Lietuvoje kilo apie 280 miškų gaisrų, kuomet išdegė apie 200 hektarų miško. Iš viso Valstybinių miškų urėdijos specialistai, kurie yra aprūpinti stebėjimo sistemomis, identifikuojančiomis pirminį gaisro šaltinį, per metus į gaisrus vyksta apie 800 kartų. Lyginant su 2018 m., miško gaisrų skaičius, anot V.Kaubrės, išaugo net dvigubai. Tokios tendencijos itin neramina miškininkus bei ugniagesius, tad šiai opiai problemai suvaldyti buvo būtina pati moderniausia technika.
„Pernai didžioji dalis gaisrų kilo jau pavasariniu laikotarpiu, kuomet žmonės neatsakingai ėmė deginti žolę. Gaisro šaltinis – žmogus. Šie džipai pasirinkti atsižvelgiant į vidutinius kylančių gaisrų plotus – 0,2 hektaro. Kad su šiomis mašinomis būtų galima užgesinti būtent tokio ploto gaisrą. Atvykus į gaisrą su naująją mašina bus galima užgesinti apie 2000 kv. m deginančio ploto“, – paaiškino V.Kaubrė.
Šie automobiliai bus po vieną paskirstyti urėdijos regioniniams padaliniams visoje Lietuvoje. Iš viso padalinių – 26, tačiau trys jų transporto priemonių sulaukė jau anksčiau. Anot V.Kaubrės, šis skaičius, atsižvelgiant į šiandienos poreikius, yra optimalus. Vasaros periodu kasdien visoje Lietuvos teritorijoje budi apie 500 miškininkų.
Be naujųjų automobilių Valstybinių miškų urėdija naudoja 61 miško gaisrams gesinti skirtą automobilį, 20 cisternų, skirtų vandeniui iki gaisravietės privežti ir 15 priešgaisrinių nedidelės vandens talpos modulių, sukomplektuotų su lengvaisiais visureigiais automobiliais arba sumontuotų ant automobilinių priekabų. Naujosios transporto priemonės skirtos labiau prevencijai ir gaisro lokalizavimui, o didžiosios mašinos išvažiuos tuomet, kai jau žinomas gaisro židinys.
„Džiaugsimės, kai šie nauji automobiliai dažniau stovės garažuose, – patikino urėdijos vadovas. – Miškas nėra atvira teritorija. Tad kai reikėdavo pravažiuoti tarp medžių ar kitų kliūčių, kildavo su senesnėmis mašinomis problemų. Todėl buvo pasirinkti šie mobilūs automobiliai, kad būtų galima laisvai laviruoti, kad būtų užtikrintas greitesnis privažiavimas prie gaisro vietos ir operatyvesnis pirminis ugnies gesinimas“.
Surengė parodomąjį gesinimą
Pirmadienį pristatant automobilius surengta ir parodomoji gaisro gesinimo programa.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius teigė, kad kuo greičiau reaguojama į miško gaisrus, tuo pasekmės kyla mažesnės. Tam šie naujieji automobiliai puikiai pasitarnaus. Anot jo, vandens talpa juose – dešimt kartų mažesnė nei įprastoje, vidutinės klasės autocisternoje, tačiau ėmus gesinti gaisrą kuo greičiau, jų pajėgumų gali užtekti bent jau suvaldyti tolimesnį staigų ugnies plitimą.
„Be abejo, šių automobilių įranga pritaikyta nedidelių gaisro židinių gesinimui. Dažnai, laiku sureagavus, tokio vieno automobilio pakaktų suvaldyti nedidelį žolės gaisrą. Didžioji dauguma miško gaisrų susiję su žmonių neatsakingu poelgiu gamtoje“, – patikino S.Greičius.
Paklaustas, ar situacija su gaisrais prastėja, jis patikino, kad šiai dienai visi miško gaisrai buvo suvaldyti pakankamai greitai – pajėgų užtenka. Tačiau ilgėjant sausringiems laikotarpiams, situacija gali keistis. Dideli miško gaisrai siautėjo kaimyninėse šalyse, tačiau tokio mąsto nelaimių mūsų šalyje pavyko išvengti.
Itin sudėtingas, anot V.Kaubrės, buvo praėjusių metų sezonas, ypač išsiskyrė pavasaris, kai sausra prasidėjo dar nesužaliavus žolinei augmenijai. Dėl to kilo labai daug pievų ir laukų gaisrų, kurie persimetė į miškus. Situaciją apsunkino ir vėjuotos dienos. Daugiausiai gaisrų kilo Varėnos, Šalčininkų, Druskininkų regionuose, kur miškai smėlingesni.
Automobilių pristatyme dalyvavo ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, patikinęs, kad tai tik pirmasis technikos atnaujinimo etapas. Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai, kurių metu norima įsigyti 11 didelių gaisro gesinimui skirtų transporto priemonių. Kalbama apie 20 mln. eurų siekiančią investiciją.
„Prisiminkime pastarojo meto gaisrus Australijoje. Kokios bėdos ištinka. Didžiulis poveikis ne tik aplinkos orui – užterštumas kietosiomis dalelėmis, CO2 emisijos didžiulės, bet ir didžiulė grėsmė gyvajai gamtai. Tad reikia turėti įvairių universalių priemonių. Miškininkai identifikavo, kad smulkieji gaisrai – didžiausia problema.
Taip pat tikimės, kad miškininkai prisidės prie gaisrų gesinimo, pvz., nutolusiose sodybose, regionuose, kuriuose ugniagesių technika senesnė. Jei kur sunku privažiuoti gaisrinėms, jie pirmieji atskubės į gaisravietę. Miškininkų ir ugniagesių gelbėtojų bendradarbiavimas turėtų būti maksimalus“, – vylėsi ministras.
Naujuose automobiliuose bus įdiegta GPS sekimo įranga, tad jų judėjimo žemėlapis bus matomas vadovybei.
Paklaustas, su kokiomis dar problemomis susiduria urėdija, K.Mažeika ėmė kalbėti apie miško darbų technikos stoką. Anot jo, kalbant apie medynų retinimą, trūksta darbo jėgos, tad norima intensyviau investuoti į techniką.
"Rankinis darbas nuolat brangsta, darbuotojų skaičius mažėja. Jaunimas vangiai renkasi tokį fizinių jėgų daug reikalaujantį darbą, kuris vykdomas dažniausiai regionuose. Tad įrangos įsigijimas specialiesiems miško darbams yra iššūkis. Pinigai tam suplanuoti. Tačiau ateityje ta problema tik didės", - numatė K.Mažeika.
Atkeliavo iš Tailando gamyklos
Priešgaisrinių automobilių ir gaisrų gesinimo įrangos (sumontuoti specialūs švirkštai, kuriuos galima pritaikyti, priklausomai nuo slėgio, gaisro ploto, vietos, įvairioms gaisro gesinimo situacijoms) įsigijimo konkursą laimėjo UAB „Autoverslo automobiliai“. Jų kaina, su visais mokesčiais, įskaitant PVM – 751,4 tūkst. eurų.
Kaip teigia bendrovės atstovas, įranga, kuri yra lenkiška, atsiėjo trečdalį automobilio kainos. Patys automobiliai pagaminti Tailando gamykloje. Japoniškoji „Isuzu“ įmonė laikoma didžiausia dyzelinių variklių gamintoja pasaulyje. Jos ženklu pažymėtas net kalėdinis Vilniaus traukinukas.
Naujųjų automobilių eksploatavimo laikotarpis – penkeri metai.
Projektas „Priešgaisrinių automobilių ir gaisrų gesinimo įrangos įsigijimas“ finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
