Skaitytojos Agnės Paulauskaitės teigimu, analogiškų, visiškai naujų „Volvo S90/V90“ Švedijoje kaina dešimtimis tūkstančių eurų mažesnė.
Pavyzdžiui, pigiausia iš siūlomų „Volvo V90“ modifikacija – D3 FWD 150 AG su mechanine pavarų dėže – Švedijoje kainuoja 327 500 kronų arba 31 866 Eur. Toks pat automobilis Lietuvos atstovybėje „Sostenoje“ – 43 050 Eur. Skirtumas – daugiau nei 11 000 Eur.
Kita, kiek prabangesnė modifikacija – „Volvo V90 T4 Momentum AT8“ – pas Švedijos pardavėją „Bilia“ akcijos metu kainuoja 339 900 (vietoje 358 600 kronų) arba 33 073 Eur (vietoje 34 892 Eur), o Lietuvoje – 49 100 Eur. Kainos skirtumas – daugiau nei 16 000 Eur.
Be abejo, Švedijos pardavėjas taiko akcinę kainą. Bet ir be jos, skaičiuojant įprastomis kainomis, Švedijoje „Volvo“ gerokai pigesni.
Kainų skirtumai – įprasta praktika
Paaiškinimo kreipėmės į UAB „Sostena“, „Volvo“ atstovę Lietuvoje. Įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovė Beata Kunevičienė pateikė tokį komentarą:
„UAB „Sostena“ parduodamų automobilių kainodara yra nustatoma atsižvelgiant į tiekėjo rekomendacijas ir konkrečios rinkos ypatumus.
Mūsų žiniomis, panašios „Volvo“ automobilių kainos yra ir kitose Europos šalyse (pvz., Estija, Latvija, Lenkija, Vokietija, kt.). Tačiau kad kainų skirtumai egzistuoja, tai yra žinoma ir viešai prieinama informacija. Tuos skirtumus lemia daugelis skirtingų veiksnių. Komentuoti ir vertinti kitose šalyse ir rinkose veikiančių pardavėjų taikomos kainodaros neturime galimybės.“
Kaip kainos skiriasi kaimyninėse valstybėse
Iš tiesų, tarkime, Latvijoje „Volvo V90“ (T4 Momentum AT8) dar brangesnis nei Lietuvoje 429 eurais. Estijoje – pigesnis 400 Eur, nors šios šalies rinka mažesnė. Vokietijoje – 48 850 Eur (250 Eur pigiau). Lenkijoje šis modelis kainuoja 218 300 zlotų arba 52 219 Eur (taigi daugiau nei 3000 Eur brangiau nei Lietuvoje).
Galbūt paaiškinimą galima rasti ledinio SVT.se interviu su „Volvo cars“ vadovu, kuriame Håkanas Samuelssonas teigia, kad „Volvo“ privalo išlaikyti 20 proc. Švedijos rinkos. Aukštas automobilių kainas jis aiškina kokybiniais reikalavimais, o specialią kainodarą – siekiu dominuoti Švedijoje.
Dėl tokio kainų skirtumo skirtingose rinkose nustebęs ir gamintojų asociacijos „Bil Swedens“ vadovas Bertilas Moldénas.
„Kai užsieniečiai matys švedus, vairuojančius Volvo savoje šalyje, jie suvoks, koks tai geras automobilis“, – daro išvadą Bertilas Moldénas.
Todėl Vokietijoje tas pats „Volvo V90“ su D4 varikliu ir mechanine pavarų dėže kainuoja beveik 100 000 kronų brangiau nei Švedijoje.
Kai užsieniečiai matys švedus, vairuojančius „Volvo“ savoje šalyje, jie suvoks, koks tai geras automobilis.
Gamintojai aiškina, kad universalo V90 pirmtakas V70 buvo perkamiausias modelis šalyje. Švedai visame pasaulyje siejami su „Volvo“ universalu. Todėl labai svarbu dominuoti savoje rinkoje.
Gal kalti mokesčiai?
Viena iš versijų, kodėl Švedijoje automobiliai pigesni, galėtų būti drakoniški mokesčiai. Bet ar tikrai jie tokie dideli? Pavyzdžiui, Danijoje automobilių pirkėjai sumoka galybę mokesčių dedamųjų (prabangos, priklausomai nuo tikslios komplektacijos ir pan.), dėl kurių automobilio kaina gali padidėti dar iki 130 proc. (anksčiau buvo 180 proc.).
Tačiau Švedijos mokesčiai labai draugiški. Vartotojai moka bazinį 360 kronų mokestį ir dar po 22 kronas už kiekvieną anglies dvideginio emisijos gramą, viršijantį 111 g/km normą. Dyzeliams taikomas didesnis koeficientas. Taigi už standartinį benzininį automobilį Švedijoje papildomai sumokėsite 40 Eur per metus. Todėl didelių mokesčių versija atkrenta.
„Gyvenu Švedijoje ir kažkokio prabangos mokesčio automobiliams nėra ir nebuvo. Yra kelių mokesčiai, yra automobilio mokestis (paremtas CO2 kiekiu) ir t.t. Seniai buvo automobiliu akcizas, bet tai neturėjo nieko bendro su prabanga, jis panaikintas 2000 metais. Beje, įdomu ir tai, kad Švedijoje PVM (vadinamas moms) yra didesnis negu Lietuvoje. Ir vis tiek kaina mažesnė. Švedija 25 proc. ir Lietuva 21 proc.“, – stebisi skaitytoja Agnė Paulauskaitė.
Ar reiks papildomai mokėti, jei tokį automobilį atsivešite į Lietuvą
Tuomet, atrodytų, viskas labai paprasta. Nusipirkai automobilį Švedijoje ir atsiplukdei į Lietuvą? Bet gal yra finansinių kliūčių – muitai, PVM ar dar kitokie mokesčiai?
Vitas Volungevičius, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas, paaiškino, kad prekių judėjimo tarp Europos Sąjungos šalių (Švedija yra ES šalis narė) muitinė nekontroliuoja. Prekės tarp Europos Sąjungos valstybių narių juda laisvai ir joms muitinės procedūros neįforminamos. Į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos šalių įvežamų (atsiunčiamų) daiktų (prekių) ir iš Lietuvos į Europos Sąjungos šalis išvežamų (išsiunčiamų) prekių muitinės kontrolė neatliekama, prekės nedeklaruojamos ir importo muitai nemokami.
Jeigu automobilis Švedijoje yra laisvoje apyvartoje (nėra įvežtas į Švediją iš trečiosios šalies ir neišmuitintas), tuomet įvežus jį į Lietuvą muitinės procedūros nebus įforminamos ir mokesčių mokėti nereikės.
VMI: atsiranda prievolė sumokėti PVM
VMI prie FM Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė 15min paaiškino, kad Lietuvos gyventojui, įsigijusiam naują automobilį Švedijoje ir jį atsigabenusiam į Lietuvą, atsiranda prievolė sumokėti PVM, apskaičiuotą nuo to automobilio Švedijoje nustatytos apmokestinamosios vertės (kainos be PVM).
Šį PVM gyventojui apskaičiuoja mokesčių administratorius, tačiau gyventojas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos po naujo automobilio įsigijimo privalo mokesčių administratoriui pateikti to automobilio Švedijos pardavėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir laisvos formos pranešimą (VMI prie FM 2004-04-06 įsakymas Nr.VA-44).
Paprastai kalbant, jei Lietuvos pilietis Švedijoje nusipirko naują „Volvo“ automobilį už 31 tūkst. (be „švediško“ PVM), parsivežus jį į Lietuvą jam reikės sumokėti 6510 Eur PVM ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d. Tokiu atveju Švedijoje PVM mokėti nereikia.
