Pradedant planuoti kelionę, pasak 15min pašnekovės, svarbiausia įvertinti, ar iš taško A į B norite nukeliauti kuo greičiau, o gal turite kitą tikslą — numatytoje vietoje būti konkrečiu metu, pavyzdžiui, 8 val. ryto atverti biuro duris? Nuo to, anot mobilumo ekspertės, ir priklauso kelionės planavimas.
„Jeigu tikslas yra nuvykti nesvarbu kelintą valandą, svarbiausia — kuo greičiau, tada kelionei reikėtų rinktis ne piko valandas. Nepamirškite, kad piko metu sulėtėja visas eismas, taip pat ir viešasis transportas, todėl išvažiuoti reikėtų anksčiau arba vėliau“, — patarė K.Gaučė.
Pašnekovės teigimu, kai neturime kito pasirinkimo, o į tašką B reikia atvykti konkrečiu laiku, tada planavimo įgūdžiai padės išvengti vėlavimo.
„Tokiais atvejais žmogus, ypač jeigu naudojasi tuo, ką aš pati propaguoju ir labai skatinu — viešosiomis ar kitomis darniomis transporto priemonėmis — tenka prisitaikyti prie pasiūlos, pavyzdžiui, į autobuso stotelę ateiti laiku“, — svarstė ji ir pridūrė, kad sklandžiai keliauti labai padeda šiuolaikinės technologijos, tokios kaip specialios programėlės su maršrutais ir panašiai.
K.Gaučė: kodėl žmonės taip bijo 15 minučių anksčiau atvažiuoti į darbą?
15min paklausta, ar spūstys miestų gatvėse — negebėjimo planuoti laiką padarinys, pašnekovė pritarė, kad išties galima taip sakyti. „Tikrai žinau žmonių, — konkretų pavyzdį pateikė ji, — kurie sako, kad jeigu į darbą išvažiuotų 5 minutėmis anksčiau, tai daug greičiau atvažiuotų. Tada man ir kyla klausimas, tai kodėl ir neišvažiuoji anksčiau? Mano nuomone, tai savęs negerbimas sėdėti spūstyje, nors galėtum to išvengti.“
„Nežinau, kodėl žmonės taip bijo 15 minučių anksčiau atvažiuoti į darbą? Atrodo bijo, kad darbdavys pagalvos, jog labai norite daugiau dirbti (juokiasi). Pažįstu ir tokių, kurie suprasdami, kad 6 km važiuos valandą, sąmoningai neišvažiuoja anksčiau“, — pastebėjimas dalijosi ji.
Savęs negerbimas sėdėti spūstyje, nors galėtum to išvengti.
Mobilumo ekspertė atkreipė dėmesį, jog kalbant apie tėvus, kurie kas rytą veža vaikus į mokyklą, situacija labiau komplikuota, o ypač pandemijos metu. Juk niekas, pasak jos, nenori vaikų palikti kažkur už mokyklos tvoros, kol jie bus įleisti. Kitaip tariant, tėvai tapo savotiškais situacijos įkaitais — belieka tik prisitaikyti.
K.Gaučė nė neabejoja, kad sklandžias keliones padėtų užtikrinti darnaus judumo idėjų laikymasis. Jos žodžiais kalbant, multimodalumas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio keliavimo principų.
Viešasis transportas: yra kur pasitempti
Ar viešasis transportas užtikrina sklandų susisiekimą? 15min kalbintos K.Gaučės nuomone, dar tikrai yra kur pasitempti: „Ne kartą esu ir viešai kalbėjusi, kad maršrutai visoje Lietuvoje yra per ilgi ir per reti. Viešojo transporto operatoriai rišasi prie ridos ir tam tikrų atsitiktinių pageidavimų, dėl kurių maršrutai dar labiau išsitempia ir retėja. Reikėtų galvoti apie vadinamąjį hierarchinį transportą, atokesnėse vietovėse pavežėsiantį trumpus atstumus iki įprastų autobusų stotelių.
Pavyzdžiui, jeigu aš gyvenu Didžiojoje Riešėje, tai mane autobusai aplanko du kartus per valandą ir abu tuo pačiu metu. Jeigu kas 10 minučių kursuotų trumpo atstumo transportas, kuris privežtų iki 1G autobuso stotelės, tai kasdien sutaupyčiau daug laiko.“
Jos nuomone, įvedus trumpuosius maršrutus vežėjai galėtų gerokai sutaupyti. Be to, mobilumo ekspertė pabrėžė, kad norint konkuruoti su kitomis susisiekimo sistemomis, viešasis transportas miestuose turi įgyti prioritetą — nuolat stodami autobusai ir taip sulėtėja, o pirmumo suteikimas keliones pagreitintų.
Neįtinka susisiekimo sistema? Ragina pradėti nuo savęs
Planavimo įgūdžių, kalbėjo pašnekovė, trūksta ne tik institucijoms, bet ir eismo dalyviams. Kalbant paprastai, dėl nesklandaus susisiekimo proceso esame kalti ir patys.
„Keikiam prastos kultūros vairuotojus, kurių tikrai pasitaiko, tačiau pamirštame svarbų dalyką — patiems keleiviams, taip pat dviratininkams, pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams yra ko pasimokyti. Jeigu kai kurie nesugeba eiti jiems skirta tako puse, o užima visą šaligatvį taip, kad neįmanoma prasilenkti, tai tokie dalykai menkina pėsčiojo savivertę ir atgraso nuo noro į darbą eiti pėsčiomis. Aš jau net nekalbu apie radikalius dviratininkus, didžiausią greitį išvystančius paspirtukininkus ar lakstančius, grubiai stabdančius automobilių ir autobusų vairuotojus. Trumpai tariant, kultūros labai stinga ir susisiekimo sistemų vartotojams — juk pradėti reikėtų nuo savęs“, — pridūrė mobilumo ekspertė K.Gaučė.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
