15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Naudingi patarimai: ekspertai įvardija priežastis, kodėl per pirmą sniegą dūžta automobiliai

Kiekvienais metais pirmasis sniegas yra lydimas pranešimų apie eismo įvykius ir incidentus keliuose. Vairavimo ekspertai sako, kad kasmet situacija kartojasi todėl, kad vairuotojai per daug optimistiškai vertina savo sugebėjimus prie vairo. Ir tokiose situacijoje negelbsti net ir geros žieminės padangos, jei jomis važiuojama savo mąstymo dar neperjungus iš vasarinio režimo į žieminį.
Švieslentė
Švieslentė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Žiema netikėtai užklumpa ne kelininkus, o vairuotojus

Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vairuotojų mokytojas Vytautas Šakėnas akcentuoja, kad kiekvienais metais pirmasis sniegas būna lydimas komentarų apie tai, kad žiema vėl netikėtai užklupo kelininkus.

Ekspertas šiam pareiškimui prieštarauja ir tikina, kad nepasiruošę užklumpami ne kelininkai, o vairuotojai. Jei viena ar kita slidžia kelio atkarpa šimtas automobilių pravažiavo sėkmingai, o vienas nuslydo į griovį, tai skamba kaip to vairuotojo problema.

V.Šakėnas sako, kad tiek žiemą, tiek vasarą pagrindine eismo įvykių priežastimi išlieka per didelis greitis. Tačiau jei vasarą kelias per greitai važiuojančiam vairuotojui dar yra atlaidesnis, tai esant slidžiai kelio dangai praktiškai kiekviena vairuotojo klaida gali turėti lemtingas pasekmes.

Iškritus pirmam sniegui vairuotojai privalo galvose perjungti vairavimo režimą ir vasarinio į žieminį – tik tokiu atveju kelionės tikslą bus galima pasiekti sėkmingai.

„Kai mes važiuojame vasaros režimu žiemą, taip ir atsitinka, kad pilnos pakelės sudaužytų automobilių. Vairuotojai turi suprasti, kad žiemą reikia pamiršti bet kokius staigius judesius vairu. Kitas dalykas – jau nereikėtų agresyviai stabdyti ar greitėti posūkiuose, nes ant slidžios dangos automobilį fizika veikia kur kas labiau.

Juk dabar dauguma automobilių vairuotojams pateikia informaciją apie lauke esančią temperatūrą, tad jeigu matote, kad ji artima nuliui ar neigiama, jau turėtumėte tikėtis, kad kelias kai kuriose vietose gali būti slidus. Ir jei tuo metu neatrodo, kad yra slidu, tai už kilometro ar kelių sąlygos jau gali būti kitokios.

Vairuotojai žiemą dar kritiškiau turi vertinti kelio būklę. Jeigu yra įtarimas, kad kelias gali būti slidus, esant saugiai aplinkai verta pabandyti pastabdyti ir pažiūrėti, kaip automobilis, kaip padangos reaguoja į dangą. O pagrindinis dalykas yra greitis. Jeigu turite įtarimų, kad posūkis gali būti slidus, tai nereikia įlėkti į tą posūkį kaip vasarą. Pristabdykite dar prieš posūkį ir įveiksite jį be jokių problemų“, – sakė V.Šakėnas.

Svarbus ir saugus atstumas

Vilniaus sportinio vairavimo centro vadovas ir vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko tvirtina, kad dauguma vairuotojų neturi pakankamai patirties, kaip išsisukti iš kritinių situacijų, kai automobilis ima slysti.

Refleksus laiku sureaguoti į prasidedantį slydimą turi tik maža dalis vairuotojų ir tik tie, kurie nuolat tobulina savo įgūdžius įvairiose vairavimo varžybose. Būtent dėl šios priežasties ekspertas rekomenduoja, kad kur kas lengvesnė užduotis eiliniam vairuotojui yra nepakliūti į tokią situaciją negu prasidėjus slydimui sėkmingai su juo susitvarkyti.

Pašnekovo teigimu, greta mažesnio greičio žiemą rekomenduojamas ir dar vienas aspektas – saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio palaikymas.

„Už tai, kas atsitinka su automobiliu, atsakingas tik vairuotojas ir niekas kitas. Nei kelininkai, nei kiti eismo dalyviai, nei kažkas kitas. Tik pats vairuotojas turi suvokti, kokia yra kelio būklė ir kaip dabar reikia važiuoti.

Pirmiausia vairuotojai neįvertina greičio, nes jis – visų problemų šaknys. Dar vienas dalykas, kurio vairuotojai neįvertina – saugi distancija. Lietuviai katastrofiškai nesilaiko saugaus atstumo. Ir jei vasarą iš kai kurių situacijų išsisukti dar pavyksta, tai žiemą prasideda trankymaisi į priekyje važiuojančius automobilius. Reikia nepamiršti, kad atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio turi būti daugiau kai dvi sekundės.

Mes reaguojame maždaug per sekundę ir per tą laiką atsiranda didelis greičių skirtumas tarp stabdančio automobilio ir tarp mūsų, reaguojančių į tą stabdymą. Per likusią sekundę kompensuoti tą skirtumą yra sudėtinga.

Dažnai automobiliai žiemą ant kelio neišsilaiko posūkiuose ir tai yra dėl per didelio greičio. Aš savo mokiniams visuomet sakau, kad važiuojant posūkyje jums turi būti nuobodu, turi atrodyti, kad jūs važiuojate per lėtai. Ne pakankamai lėtai, o per lėtai. Tik tada šis jūsų veiksmas bus saugus, nes kartais atrodo, kad greitį jau sumažinome pakankamai, bet iš tikrųjų ne. O štai kada atvažiuoji jausdamas, kad važiuoji per lėtai, tuomet posūkį tikrai įveiksi saugiai“, – akcentavo A.Savčenko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais