Jau 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį buvo fiksuojama, kad vidutinė automobilio kaina šoktelėjo iki 3,8 tūkst. eurų. Visus metus užpernai vidutinė kaina svyravo, kaip uragano blaškomas jūros vanduo. Anot Autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio, 2016-aisiais ši audra aprimo ir paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina nusistovėjo ties 3,6 tūkst. eurų riba.
Automobilių rinka vejasi rekordinius 2014-uosius metus
„Praeitų metų sausį fiksavome, kad stabilizuojasi kainos, o automobilių sandorių skaičius grįžta į puikų 2014-ųjų lygį. Visus metus stebėjome, kaip Lietuvos automobilių rinkoje auga tiek naudotų, tiek įvežtų iš užsienio, tiek naujų transporto priemonių pardavimai. Pastarųjų, beje, labiausiai – net 19 proc., lyginant su 2015-ųjų rezultatais“, - teigia M.Buzelis.
Praeitų metų sausį fiksavome, kad stabilizuojasi kainos, o automobilių sandorių skaičius grįžta į puikų 2014-ųjų lygį
Įdomu tai, kad vis didesnė privačių asmenų dalis pajėgia įsigyti naują transporto priemonę. Autoplius.lt „Barometro“ duomenimis, privatūs pirkėjai pernai įsigijo 22,6 proc. visų naujų lengvųjų automobilių, o tai – 3,2 proc. punktais geresnis rezultatas nei 2015-aisiais. Tačiau pavyzdingoji Estija vis dar verčia pavydėti – akivaizdžiai didesniu vidutiniu darbo užmokesčiu pasižyminčioje šalyje privatūs asmenys 2016 metais įsigijo net 36,3 proc. visų naujų automobilių.
Per visus 2016 metus Lietuvoje įvyko 390,8 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – iki rekordinių 2014-ųjų metų pritrūko kiek mažiau nei 2 tūkst. sandorių. Tuo tarpu 2015-aisiais visų sandorių skaičius siekė 364,9 tūkst.
Lietuva – senų automobilių šalis
Automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad Lietuva ne veltui vadinama automobilių verslininkų šalimi. Suaktyvėję iš užsienio įvežtų automobilių pardavimai Lietuvoje buvo labiausiai matomi iš visų Baltijos šalių. Čia jų dalis didėjo 6,7 proc., iki 123,4 tūkst. vnt.
Latvijoje ir Estijoje iš užsienio įvežtų automobilių rinka traukėsi atitinkamai 10,9 ir 2,7 proc. Į Latviją per visus 2016-uosius metus buvo įvežta 46,6 tūkst. automobilių pirmai registracijai. „Tūkstančiui Lietuvos gyventojų praeitais metais atiteko 43,3 iš užsienio įvežto automobilio. Latvijoje – 24,1, o tūkstančiui estų – 20,2 transporto priemonės“, - komentuoja Matas Buzelis.
Įvežtų į Lietuvą transporto priemonių analizė parodė, kad šalį ir toliau nestabdomai pildo seni automobiliai. Per visus 2016-uosius metus šalyje buvo užregistruota apie 70 tūkst. 11 m. amžiaus arba senesnių automobilių – jie sudarė apie 5,2 proc. viso Lietuvos automobilių parko.
Autoplius.lt plėtros vadovas pabrėžia, jog tai – viena iš pagrindinių seno automobilių parko problemos priežasčių. „Iš visų įvežtų lengvųjų automobilių, senesnės nei 11 metų amžiaus transporto priemonės sudarė net 56,7 proc. dalį. Todėl nereikia stebėtis, kad vidutinis naudoto automobilio amžius Lietuvoje siekia apie 15 metų,“ – neatsinaujinančio autoparko problemą įvardija M.Buzelis. Visų Europos Sąjungos šalių automobilių parkų amžiaus vidurkis siekia apie 9-10 metų ir kasmet pasensta maždaug 2-3 mėnesiais.
Specialistas priduria, kad net 77,8 proc. iš visų įvežtų automobilių yra su dyzeliniais varikliais. Tai neprideda Lietuvai garbės pavyzdingų šalių atžvilgiu, nes būtent šiais degalais varomi automobiliai daugiau teršia aplinką.
2017-aisiais rinka augs mažiau
2017 metams Autoplius.lt plėtros vadovas prognozuoja augimą, tačiau pataria nesitikėti tokio sandorių gausėjimo, koks užfiksuotas tarp 2015-ųjų ir 2016-ųjų.
„Anot ekonomistų, Lietuvoje šiais metais maždaug 10 proc. turėtų brangti degalai. Automobilių rinkai tai nieko gero nežada – tiek viduje įvyksiančių, tiek iš užsienio įvežtų automobilių sandorių skaičius gali išlikti stabilus – akivaizdaus augimo tikėtis nereikėtų. Naujų automobilių pardavimams degalų kainos daro truputį mažesnę įtaką, todėl įvertinus kelių pastarųjų metų statistiką, būtų galima prognozuoti, kad šių metų pabaigoje priartėsime prie 25 tūkst. naujų automobilių sandorių“, - tvirtina Matas Buzelis.
Naujai išrinkta valdžia taip pat turėtų rimtai prisėsti prie kuris laikas brandinamo automobilio apmokestinimo klausimo. Jis turėtų būti grindžiamas taršos emisija, tačiau specialistas pabrėžia, kad svarbiausia yra tinkamai suprojektuoti patį mokesčio modelį. Tam būtina atsižvelgti ir į geruosius kitų šalių pavyzdžius, ir į skirtingas Lietuvos socialines grupes. Savaime suprantama, kad naujų mokesčių Lietuvos vairuotojai nelaukia, tačiau tik tokiu būdu gali būti surenkamos lėšos, kurias būtų galima panaudoti šalies kelių infrastruktūros gerinimui.
