Automobilių skelbimų portale Vaidas įdėjo skelbimą, kad parduoda sedaną „Peugeot 508“. Iškart po to gavo žinutę anglų kalba į telefoną nuo asmens, prisistačiusio Philipsu iš Kijevo:
„Sveiki, ar dar turite automobilį. Susisiekite su manimi el. paštu.“
Iškart atrašė galimam pirkėjui (tiksliau, apgavikui) iš užsienio, kad „taip, automobilis dar neparduotas“.
Philipsas nedelsė. Iškart parašė laišką, kurio esmė maždaug tokia:
„Automobilis ir jo aprašymas skelbimų portale labai patiko. Noriu jį pirkti ir kuo greičiau (skubinimas ir psichologinis spaudimas šioje sukčiavimo schemoje labai svarbus – red. past.).“.
Dar dėl viso pikto paklausė, ar Vaidas turi daugiau nuotraukų ir ar kaina galutinė. Taigi iš pirmo žvilgsnio – tradicinės pirkėjo ir pardavėjo derybos.
Lietuvis „pirkėjui“ iš užsienio paaiškino, kad važinėjo automobiliu trejus metus, kaina galutinė ir kad daugiau nuotraukų neturi.
Sukčius skubino įvykius
„Pirkėjas“ tuo tarpu nesnaudė, kalė geležį, kol karšta. Kitame laiške jau netrukus rašė:
„Puiku, automobilis ir sandorio sąlygos mane tenkina. Bet aš pats negaliu atvykti į Lietuvą. Žinau, kad ir daugiau pirkėjų domisi automobiliu. Todėl norėčiau jį gauti kuo greičiau.“
Philipsas mintis dėstė įtikinamai. Jis sumokės per internetinių mokėjimų „PayPal“ platformą, nes „tai – greičiausias ir patikimiausias būdas“. Be to, rūpestingu tonu siūlė nesirūpinti dėl „PayPal“ mokesčių (jis pasirūpins) ir automobilio transportavimo – jis atsiųs agentą (pavadino jį Peteriu Jamesu) tiesiai pas pardavėją. O šis jau nugabens automobilį tiesiai į Kijevą. Žinoma, tai įvyks po to, kai pardavėjas patvirtins, kad gavo Philipso neva pervestą sumą.
Ir ruošė dirvą svarbiausiai apgavystės daliai, mandagiai prašydamas nurodyti el. paštą, registruotą „PayPal“ sistemoje:
„Tuomet galėsiu pervesti pinigus jums, duoti nurodymus logistikos kompanijai, kad važiuotų pasiimti automobilio.“
Papildoma sąlyga: pervesk 1050 Eur, tuomet gausi 8550 Eur
Šio susirašinėjimo metu, bent jau iš pradžių, viskas atrodė logiška ir įtikinama: pirkėjas norėjo kuo skubiau gauti automobilį, todėl ilgai nesiderėjo ir žadėjo pervesti pinigus greičiausiu būdu.
Galiausiai Philipsas brūkšteli dar vieną laišką – jau prieš pat „pinigų pervedimą“, dar kartą teiraudamasis galutinės automobilio kainos. Vaidas atsako – 7500 Eur.
Praėjus vos 6 min., žmogus, save vadinantis Philipsu, patvirtino atlikęs pervedimą: dabar jau laukite patvirtinimo iš „PayPal“ sistemos el. paštu. Ir, kad būtų dar įtikinamiau, net paprašė tikslaus adreso, kur jo siųstas agentas galėtų atsiimti automobilį. Taip pat pridūrė, kad yra papildomų sąlygų.
„Turbūt pastebėjote, kad aš į jūsų „PayPal“ sąskaitą pervedžiau papildomą sumą – 1050 Eur už automobilio gabenimą. Todėl dabar pagal „PayPal“ taisykles privalote per „Western Union“ sistemą pervesti iš savo sąskaitos logistikos kompanijai tuos papildomus 1050 Eur ir pervedimo patvirtinimą persiųsti „PayPal“. Tuomet į jūsų sąskaitą įkris visa 8550 Eur suma.“
Philipsas nurodė logistikos įmonės vadovo vardą Kijeve (be abejo, anglišką) ir patarė pasitikrinti visus savo el. pašto skyrelius – taip pat ir brukalų. Nes ten jau turėtų būti įkritęs patvirtinimas iš „PayPal“ apie pervestus pinigus.
Ir padrąsino: „Smagu su jumis turėti verslo reikalų.“
Verslininkas ėmėsi gudrybių
Verslininkas Vaidas neslepia, kad su falsifikuotais, suklastotais patvirtinimais arba prašymais atsiųsti savo sąskaitos slaptažodį neva iškilus pavojui, susiduria nebe pirmą kartą. Sukčiai, prisidengiantys interneto adresais, panašiais į „PayPal“ (arba kitus žinomus prekės ženklus), dažnai ieško lengvatikių, norėdami išvilioti jų pinigus.
Tačiau verslininkas nusprendė neatskleisti sukčiams, kad juos perkando ir pažaisti „Katę ir pelę“.
Juo labiau kad įdėmiau pažvelgęs į el. paštu gautą patvirtinimą iš „PayPal“ apie neva gautus pinigus (99 proc. įvykdytas sandoris atrodo juokingai), iškart įžvelgė klastotę:
„Nieko nuostabaus. Ne pirmas kartas. Juk pinigų išviliotojai dar ne tokių dalykų prikuria. Tarkime, žinomo mobiliųjų telefonų gamintojo svetainės kloną, kuris atrodo beveik kaip originalas – skiriasi tik kelios raidės. Ir siūlo už gerą kainą įsigyti įrangos. Paskui su pinigais dingsta.“
Pinigų išviliotojai dar ne tokių dalykų prikuria.
Tad Vaidas apsimetė naivuoliu, prastai kalbančiu angliškai ir užkibusiu ant sukčių jauko.
„Sveiki, aš nueiti į paštą ir bandyti persiųsti pinigai, bet be adresato paso kopija negalėti to daryti. Gal jūs man paaiškinti, kaip pervesti pinigai be logistikos kompanija vadovas pasas kopija“, – Vaidas apsimetė paprastu žmogumi, nelabai gerai mokančiu angliškai ir po poros valandų parašė tokį laišką.
Jau prieš vidurnaktį gavo sukčių atsakymą:
„Paaiškinsime jums viską labai detaliai. Į jūsų sąskaitą jau pervesti pinigai, kaip ir buvo paaiškinta iš „PayPal“ gautame laiške. Tik dar neįskaityti, kol nėra reikiamo saugumo patvirtinimo, kad jūs jau pervedėte tuos papildomus 1050 Eur per „Western Union“. Kai „PayPal“ gaus jūsų patvirtinimą iš „Western Union“, į jūsų sąskaitą įkris visi 8550 Eur.
Perspėjame jus, kad šis pervedimas negali būti atšauktas. Tiesiog nueikite į artimiausią pašto skyrių ir užpildykite „Western Union“ pinigų pervedimo formą ir sumokėkite gabenimo įmonės agentui. Kai tik pervedimas bus atliktas, informuokite mane ir atsakykite į „PayPal“ laišką patvirtindami apie pervestus pinigus.“
Bet Vaidas ne iš kelmo spirtas. Tačiau moka apsimesti kelmu. Jis ir vėl rašo sukčiams:
„Hi...aš buvau „Western Union“ biure, viskas OK. Bet jie prašo logistikos agento paso kopija. Užtenka ir nuotrauka. Tai lengva. Padaryti dokumento nuotrauka ir įvykdyti sandoris. Linkėjimai.“
Sukčių nervai pamažu ėmė krikti. Turbūt reta „auka“ iš jų pareikalauja tiek dėmesio. Todėl, negalėdami atsiųsti neegzistuojančio logistikos agento paso kopijos, siūlė verslininkui kitą būdą – pervesti pinigus internetu. Bet Vaidas laikėsi savo:
„Aš turiu 1050 grynais ant rankų. Aš einu į „Western Union“ biuras. O jie prašyti pasas kopija. Mes esame Europos Sąjunga šalis, čia reikia įrodymai. Padarykit pasas kopija, tai labai lengva.“
Kad sukčiai dar labiau juo patikėtų, nufotografavo „Western Union“ skyrių ir 1050 Eur grynaisiais. Po to pridūrė: „Šiandien buvau skyriuje, jie prašo pasas kopija.“
Vaido paaiškinimas: norėjau apsunkinti sukčiams gyvenimą
Be abejo, norint pervesti pinigus, nereikia jokios paso kopijos. Bet Vaidas tai darė specialiai, norėdamas apsunkinti sukčiams gyvenimą.
„Jaučiau, kad jie galvoja, jog pinigai jau iš manęs išvilioti, kad jau ranka pasiekiami... Trūksta tik kažkokios kopijos, kurios iš tikrųjų niekam nereikia, – atvirauja Vaidas. – Apgavystės schema labai paprasta. Pinigų sukčius neperveda, tik suklastoja laišką, kurį jūs gaunate neva iš mokėjimo sistemos „PayPal“. Jame nurodo, kad pervedė 7500 Eur ir dar už mašinos transportavimą papildomai 1050 Eur.
Taigi paprastas žmogus, iki šiol nesusidūręs su tokiais sukčiavimo atvejais, gali nežinia kam per „Western Union“ pervesti 1050 Eur galvodamas, kad tai – sėkmingas ir paskutinis žingsnis automobilio pardavimo procese. Tačiau iš tikrųjų jis praranda tuos 1050 Eur, nes perveda nežinia kam.
Žinokite, kad „PayPal“ sistema niekada neprašo pinigų patvirtinimo per jokias kitokias sistemas – „Western Union“ ar „Moneygram“ ir t.t. Pervedus sumą į „PayPal“, sistemoje pinigai matosi tą pačią akimirką. Ir juos galima tuoj pat persivesti į paprastą banką ar panaudoti pirkimui interneto parduotuvėse.
Taigi būkite gudrūs, nepakliūkite ant sukčių kabliuko.“
Parduodant baldus – analogiška istorija
Gintaras Plytnikas, dirbantis „Forum Cinemas“, susidūrė su analogiška situacija, kai pabandė parduoti baldus. Tiksliau, susidūrė jis ir keli kolegos. Tik sumos čia mažesnės, nes baldai mažiau kainuoja nei automobilis.
„PayPal“ sistema niekada neprašo pinigų patvirtinimo per jokias kitokias sistemas.
Pasak Gintaro, jis taip pat gavo SMS su prašymu nurodyti savo el. paštą. Paskui – pirkėjo skubinimą ir siūlymą pervesti pinigus per „PayPal“. Vos nurodęs savo duomenis, staigiai gavo laišką, primenantį „PayPal“ patvirtinimą. Be abejo, suklastotame laiške buvo nurodyta, kad pinigai „kabo“, o Gintarui tereikia nubėgti į artimiausią „Western Union“ skyrių ir sumokėti 150 eurų transporto agentui. Ir taip toliau. Tiesa, „pirkėja“ vėliau kainą už baldų pristatymą pakėlė iki 200 Eur, taip dar labiau didindama spaudimą.
„Reikėtų įspėti žmones, nes sukčių ataka gali būti plati. Iš manęs per savaitgalį bandė pirkti baldus 2 kartus, kolegai taip siūlėsi pirkti telefoną. Modelis visur tas pats, el. pašto adresai tie patys. Užklausiau „PayPal“ apie tokius atvejus. Man patvirtino, kad tai – žvejai (pinigų viliojimo būdas phishing), naudojantys suklastotus adresus ir originaliai atrodančius „PayPal“ ar „Western Union“ blankus“, – perspėjo visuomenę Gintaras Plytnikas.
