Nuo koncepcijos iki realybės
Apie naują japonišką krosoverį pirmą kartą koncerno „Toyota“ atstovai užsiminė Paryžiaus automobilių parodoje 2014 metais. Šiek tiek patobulintas konceptas dar kartą po metų buvo pristatytas Frankfurto automobilių parodoje. Abu kartus modelis sulaukė milžiniško žiūrovų susidomėjimo.
Krosoveriai tampa vis populiaresni visame pasaulyje, o tokie, kurie apibrėžiami kaip C segmento krosoveriai, būna tikras aukso viduriukas daugeliui klientų. Būtent toks gaminys, anot „Toyota“ atstovų, yra jų naujasis C-HR.
„Krosoverių pirkėjai nori kažko ypatinga. Kažko, ko tradiciniai padidinto pravažumo automobiliai pasiūlyti negali. Tokių automobilių pirkėjai nori aukštos sėdėjimo pozicijos, tačiau tuo pačiu išsaugant stilingai atrodančio automobilio įvaizdį. O ne kampuoto bekelės automobilio", – teigia C-HR dizaineris Kazuhiko Isawa.
(Ne)pirmas krosoveris
„Toyota“ jau anksčiau bandė lipti į taip žmonių pamėgtą krosoverių segmentą. Pimasis automobilis, kuris iš šaldytuvo aerodinamiką turinčio kėbulo virto apvaliu ir aptakiu – „RAV4“.
Atstovai skelbia, kad šis automobilis turėtų būti populiaresnis už „RAV4“. Visų pirma dėl kainos. Gamintojas praneša, kad C-HR kaina bus mažesnė nei minėto visureigio, tačiau šiek tiek didesnė nei taip pat labai populiaraus universalo „Toyota Auris TS“.
„Toyota“ tikisi, kad kiekvienais metais pavyks parduoti po maždaug 100 tūkstančių šių automobilių. Jeigu šios prognozės išsipildys, 2017 metais Europoje iš visų parduotų „Toyota“ automobilių maždaug kas aštuntas bus C-HR.
Beje, gamintojas „Toyota“ 2015 metais pardavė apie 200 tūkstančių hibridinių automobilių Europoje. Jeigu šis skaičius išliks panašus iki „C-HR“ pasirodymo, minėtais 2017 metais Europoje maždaug kas trečias–ketvirtas hibridinis „Toyota“ bus modelis C-HR.
Ryškus dizainas
C-HR modelis iš kitų konkurentų išsiskiria savo dinamiška ir įdomia išvaizda. Tikėtina, kad šis automobilis bus tas, kuris privers gatvėje atsisukti žmones. Vienas ryškiausių kėbulo elementų, tai spoilerio tipo užpakalinis oro aptakas, ir, kaip atstovai juokauja, plačiausi priekiniai žibintai rinkoje.
„Toyota“ taip pat didžiuojasi, kad už ganėtinai priimtiną kainą pirkėjai galės vairuoti automobilį su naująja „Toyota“ platforma, kuri pavadinta „Toyota new global architecture“. Ši platforma padėjo pasiekti tai, ko iki tol neturėjo automobilis „Prius“. Pradėtas gaminti ant minėtos bazės, „Prius“ tapo geriau valdomas dėl žemo TNGA platformos svorio centro. Panašus efektas, kaip tikina „Toyota“ atstovai, bus juntamas ir vairuojant C-HR.
Beje, automobilis jau bazinėje komplektacijoje aprūpintas dideliu kiekiu saugumo sistemų. Autonominio stabdymo sistema, dviženklis saugos pagalvių skaičius, nukrypimo nuo linijos perspėjimo sistema, automatinės ilgosios šviesos, atstumo jutikliai – ne taip dažnai sutinkamas dalykas bazinėje automobilio komplektacijoje. Papildomai teks sumokėti tik už ženklų atpažinimo sistemą.
Dar vienas ryškus dizaino elementas, kurį išskiria „Toyota“, tai užmaskuotos užpakalinių durelių rankenos, kurios sukuria iliuziją, kad tai yra kupė automobilis, nors iš tikro yra penkiaduris krosoveris. Tai, anot automobilio gamintojų, patiks klientams, kurie nori krosoverio, kuris atrodo ne kaip gremėzdiškas, kampuotas visureigis.
Kuriant automobilio interjerą nemažai įdirbio idėjo naujo „Toyota“ departamento, interjero stilistikos, darbuotojai. Jie teigia, kad sukūrė itin jaukų interjerą, kurio spalvos derinasi viena su kita, o visas automobilio valdymas ir su juo susiję mygtukai, pastumti arčiau vairuotojo.
Tai aiškiai matosi pažvelgus į milžinišką multifunkcinį ekraną, kuris yra gerokai arti vairuotojo, beveik jo akių lygyje. Kaip tai atsilieps kelio matomumui, išlieka klaustukas. Turint galvoje, kad krosoverius dažnai vairuoja dailiosios lyties atstovės, tikimybė, kad per tokį didelį ekraną jos gali nepastebėti dešinės kelio pusės, atsiranda didelė. Juolab, kad atstumas nuo ekrano viršaus iki užpakalinio vaizdo veidrodėlio apačios, labai menkas – kiek daugiau nei sprindis.
Dar vienas uždavinys, kurį išsikėlė interjero stilistikos departamento darbuotojai – sukurti interjerą, kurio linijos nebūtų nukirstos. T.y. prasidėjusios vienoje pusėje, kitoje pusėje ir užsibaigtų, nesudarydamos jokių didelių tarpų ir matomų skylučių. Tokį interjero sprendimą gamintojas pavadino „seamless interior“ (liet. besiūlis interjeras).
Vyriausiasis interjero kūrimo inžinierius Mehmetas Fatih Kale teigia, kad tai yra geriausias ir ergonomiškiausias interjeras, kurį kada pavyko sukurti „Toyota“.
Hibridinė patirtis
„Toyota“ teigia, kad beveik 20 metų patirtis kuriant hibridine pavara varomus automobilius, bus puikiai pastebima šiame modelyje. Todėl hibridinės pavaros šiame automobilyje bus itin patikimos ir efektyvios, vartojančios labai mažai degalų.
„Toyota C-HR“, lietuviams bus galimas su dviem pasirinkimais – benzininiu 1,2 litro darbo tūrio motoru su turbina, koks yra montuojamas į „Auris“ modelį. Šis variklis išvysto 85 kW galią ir 185 Nm sukimo momentą, o deklaruojamas degalų sunaudojimo kikis yra kiek mažesnis nei 6 litrai benzino.
Hibridinė „Toyota“ praeitis, kaip skelbia gamintojas, turėtų atsispindėti vairuojant 1,8 litro darbo tūrio benzino ir elektros tandemą, išvystantį 90 kW galią. Šia pavara varomas automobilis vartos kiek mažiau nei 4 litrus benzino, o aplinką užterš apie 85 gramais nuodingųjų dujų sulig kiekvienu kilometru.
Silpnesnysis variklis bus suporuotas su mechanine arba automatine pavarų dėže, kuri, kaip ir kituose „Toyota“ hibriduose, bus variatorius. C-HR bus varomas ir 110 kW, dvilitriu benzininiu motoru, kuris bus suporuotas su automatine pavarų dėže. Tačiau, bent jau kol kas, Lietuvos rinkai šis variantas nebus siūlomas.
C-HR Europoje bus parduodamas jau šių metų rudenį.
