Antros kartos „Qashqai“ jau keliauja į pardavimo salonus, o Šiaurės Europos žurnalistai prieš pirmuosius oficialius pristatymus buvo pakviesti jį išbandyti Ispanijoje. Pamatyti, išbandyti ir įsitikinti.
Toks pat – tik vienoje srityje
Išbandžius „Nissan Qashqai“ ir nuvažiavus juo kelis šimtus kilometrų, visų įspūdžių srautą vienija mintis, kad vienu aspektu naujasis „kiškis“ nesiskiria nuo praėjusio. Jis geriausias savo klasėje.
Tad šis automobilis nėra netikėta naujiena konkurentams. Turbūt devyni iš dešimties pirkėjų, ieškodami krosoverio, renkasi iš „Qashqai“ ir dar vieno-dviejų automobilių. Galima garantuoti, kad artimiausiais metais ši situacija nesikeis.
Jeigu pirmasis „Qashqai“ sukėlė šiokią tokią revoliuciją automobilių rinkoje, tai antrasis pasitenkins tik labai stipria evoliucija. Ir jeigu ankstesnis jau turėjo geriausią ir pirkėjų ypatingai vertinamą kainos/kokybės santykį, tai naujasis šį santykį turi dar geresnį. Kaina – ta pati (pradinė nesiekia 60 tūkst. Lt), kokybė – geresnė visur.
Pradedant išvaizda bei komfortu, baigiant naujomis technologijomis, kurių šis automobilis turi daugiau nei bet kuris analogiška kaina besigiriantis konkurentas. Jis geresnis visur.
Kokybė be kabučių
„Čia nepataupė“, – sako kolega, vos įlipęs į „Qashqai“ vairuotojo vietą. Pritariu – medžiagos malonios liesti, minkštos, mygtukai spaudžiami tiksliai. Ir vaizdas kur kas geresnis – nuimtum „Nissan“ logotipą nuo vairo, tai net nepagalvotum, kad sėdi „Qashqai“. Iki „Infiniti“ prabangos šiam dar toli gražu, tačiau pokytis nuo praėjusio „qq“ žiauriai akivaizdus.
Vienas didžiausių praėjusios kartos „Qashqai“ minusų buvo triukšmas. Garso izoliacija jis negalėjo pasigirti – pagal padangų sukeliamą triukšmą montuotojas galėdavo pasakyti jų tipą, markę ir pagaminimo metus, o net klaksėdamas laisvais sūkiais dyzelinis variklis primindavo apie savo juodąją kilmę.
Tai pamiršta naujame „Qashqai“. Viduje tylu taip, kad net važiuojant 120 km/val. galima būtų iššifruoti savo kalba pliurpiantį žemaitį.
Ankstesnės kartos „Qashqai“ (tiesa, tik septynviečio) pardavėjai taip pat negalėdavo įvardinti nei vieno galinių sėdynių privalumo. Jos patogios tik tuo, kad nulenkiamos nesunkiai ir greitai. Sėdėjimas ten įmanomas tik trumpose kelionėse, o po kelių šimtų kilometrų reikia vartoti raminamuosius.
Preliminariai galiu teigti, kad šis nepatogumas taip pat ištaisytas – „Nissan Qashqai“ nebeturi septynių sėdimų vietų konfigūracijos. Turi didelę šeimą – pirk „X-Trail“, „Qashqai“ tik penkiavietis. Negaliu sakyti, kad nepritariu tokiam sprendimui – „Qashqai“ su septyniais keleiviais atrodo panašiai kaip dviejų metrų aukščio šiltnamis, kuriame sugrūstos trijų metrų aukščio pušys. Komforto nėra niekam, o norint į kelionę pasiimti daugiau nei du lagaminus, reikia priekabos.
Naujovės – jėga!
Kiekvieno naujo automobilio pristatyme jo atstovai giriasi „inovacijų kupinu automobiliu“. Dažnu atveju kai kurios inovacijos yra panaudojamos kartą metuose, tačiau kai kurios yra vertos atskiro paragrafo.
Didžiausią įspūdį palikusi funkcija naujame „Qashqai“ – kelio ženklų atpažinimo sistema. Daug automobilių taip pat turi panašią funkciją – pagal navigacijos duomenis rodo, kokiu greičiu galima važiuoti konkrečioje vietoje.
Bėda ta, kad navigacijos duomenys 99 proc. atveju yra pasenę ir ten, kur pastaruosius metus leidžiamas 90 km/val. greitis, gali būti prieš porą savaičių pastatytas ženklas, ribojantis greitį 500 metrų atkarpoje iki 60 km/val. Kurio, žinoma, lengva nepastebėti.
Lietuvoje vairuotojas rizikuoja viso labo šimtu litų patuštinti piniginę, tačiau Norvegijoje už tokį viršijimą gali atsidurti areštinėje, o daugumoje Vakarų Europos valstybių tektų sumokėti kelis šimtus eurų. Argumentas, kad navigacija šioje vietoje siūlė važiuoti 90 km/val. greičiu, pareigūnų neįtikina. Išbandytas reikalas.
„Qashqai“ įmontuota kamera atpažįsta greičio ribojimo ženklus ir juos atvaizduoja prietaisų skydelyje. Kelių šimtų kilometrų atkarpoje, kur pasitaikė kelios dešimtys įvairiausių greičio ribojimų, „kiškio“ technologija nei karto nesuklydo. Turiu pagrindo manyti, kad ir kelių tūkstančių kilometrų atkarpoje ji neklystų, nebent ženklas būtų apsnigtas ar jį būtų apterliojęs koks avigalvis Solomonas.
Puikiai veikia ir automobilio statymo pagalbininkai. Kameros priekyje ir gale bei vaizdo projektavimas iš viršaus jau matyti „Nissan Note“ modelyje, tačiau „Qashqai“ turi vieną naujovę – automatinį parkavimą. Gana pravartus dalykas užkištoje gatvėje, kur vietos nėra daug – lėtai judant keliu, „Qashqai“ pats susiras pakankamo dydžio stovėjimo vietą ir, paspaudus vieną mygtuką, į ją įvažiuos. Vairuotojui tereikia žaisti su akceleratoriumi, stabdžiu bei priekine/atbuline pavaromis.
„Nissan“ rašo, kad „Qashqai“ užtenka 80 cm didesnio tarpo nei automobilio ilgis, kad jis pats įsiparkuotų – automobilį į tokią vietą įsprausti sugebėtų ne kiekvienas vairuotojas.
Krosoveris neskirtas bekelei
Krosoverių pardavėjai visame pasaulyje pastebėjo, kad keturiais ratais varomų šių modelių mažai kam reikia. Į tai atkreipė dėmesį ir „Nissan“. Naujasis „Qashqai“ kol kas siūlomas su trimis varikliais: 115 AG benzininiu ir 110 bei 130 AG dyzeliniais, o keturių varančių ratų sistemą galima komplektuoti tik su galingiausiu dyzeliniu modeliu ir mechanine pavarų dėže.
Su tuo pačiu galingiausiu dyzeliu dar montuojama ir automatinė pavarų dėžė. Tiesa, tai nėra tipinis „automatas“ – „Qashqai“ gali turėti kintamų perdavimų pavarų dėžę, vadinamą variatorių.
Ispanijoje pavyko išbandyti „Qashqai“ su visais jame komplektuojamais varikliais ir pavarų dėžėmis. Kad ir kaip bebūtų keista, didžiausią įspūdį paliko ne pats galingiausias, o „ant popieriaus“ pats silpniausias agregatas – 1,5 l darbinio tūrio dyzelinis motoras su 110 AG.
Benzininiu 1,2 l darbinio tūrio keturių cilindrų varikliu galėtų susidomėti nemėgstantys dešinės paminos – akceleratoriaus. Jam apibūdinti labai tinka posakis „galios pakanka ramiam važiavimui“. Važiuodamas nuokalnėmis, įkalnėmis, miestu ir greitkeliais, nesunkiai „tilpau“ į septynis litrus šimtui kilometrų – tai išties geras skaičius. Tačiau užėjus norui spustelėti, degalų bako rodyklė gali kristi greičiau nei spidometro – kilti.
5 AG silpnesnis dyzelinis variklis turi beveik dvigubai didesnį sukimo momentą, tad važiavimas juo yra tarsi leidimasis snieglente Alpėse, lyginant su benzininio Druskininkų arena.
Kas keisčiausia, kad skirtumas tarp 110 ir 130 AG dyzelinių variklių – minimalus. Viena priežastis aiški – galingesnis buvo apautas 19 colių skersmens ratlankiais (taip, rašydamas klaidos nepadariau – pačios geriausios „Tekna“ komplektacijos „Qashqai“ turi 19 colių ratus), silpnesnis – su 17. Tie 2 coliai turi įtakos ir važiavimo komforte, ir įsibėgėjime, ir degalų sąnaudose. Galų gale, automobilio eksploatacijoje – pabandykit pažiūrėti, kiek kainuoja 19 colių skersmens padangos. Juk čia kalbame ne apie „premium“ segmentą, o apie kiekvienam naujo automobilio pirkėjui įkandamą modelį.
Kita vertus, „Qashqai“ kaina „su viskuo“ – t.y., pačios geriausios „Tekna“ komplektacijos su galingiausiu 130 AG dyzeliniu varikliu – nesiekia 85 tūkst. litų. Užmeskite akį į kitų krosoverių kainoraščius Autoplius.lt Naujų automobilių kataloge – dauguma aukštesnės klasės krosoverių už tą pačią kainą išeitų tik su varganu benzininiu varikliu ir skurdoka komplektacija. Tai – atsakymas į klausimą, kodėl „Qashqai“ buvo geriausias ir artimiausius metus vis dar bus geriausias krosoveris.
