Iš elektros tinklo papildomai įkraunami hibridiniai automobiliai (vadinamieji „plug-in“) labai ekologiški atrodo tik popieriuje. Tačiau naudojant juos realiomis sąlygomis, anglies dvideginio ir azoto junginių emisija gerokai didesnė.
Dougas Robertsonas, Škotijos Elektromobilių asociacijos prezidentas, paragino Jungtinės karalystės vadovybę baigti absurdus, priskiriant tikrus elektromobilius ir papildomai pakraunamus nedideliems atstumams nuvažiuoti (t.y. „plug-in“) tai pačiai taršos kategorijai.
D.Robertsono, praeityje prižiūrėjusio Londono Heathrow oro uosto autoparką, pateikiamais duomenimis hibridinių automobilių vairuotojai turėtų mokėti mažiausiai 6 kartus didesnius mokesčius nei tikrų elektromobilių. Nes hibridų reali tarša yra 8 kartus didesnė, nei 100 proc. elektromobilių.
Hibridinių automobilių vairuotojai turėtų mokėti mažiausiai 6 kartus didesnius mokesčius nei tikrų elektromobilių.
D.Robertsonas pateikia Skandinavijos šalių statistiką, kad hibridų savininkai elektriniu režimu važiuoja ne daugiau 40 proc. laiko, o skaičiavimai buvo atliekami kone idealiomis sąlygomis, laikantis teorijos, kad elektriniu, o ne vidaus degimo varikliu bus važiuojama ne mažiau 90 proc. laiko.
Teoriją, kad hibridai yra labai ekologiški, D.Robertsonas griauna pateikdamas naujausius tyrimų skaičius: elektromobilis „Nissan Leaf“, pilnai pakraunamas iš elektros tinklo, per metus nuvažiuodamas 10 000 mylių į aplinką išskiria iki 1,2 tonos dujų (skaičiuojamas elektrinių, gaminančių energiją, atitikmuo).
Tuo tarpu hibridinis „Mitsubishi Outlander“, įveikdamas analogišką atstumą, išskiria vidutiniškai 8,42 tonos dujų. Nes, kaip ir buvo minėta, labai retas hibridų vairuotojas nuolat važiuoja iš tinklų įkrauta elektra.
