Tokios ryškios spalvos kaip raudona (7,62 proc.), žalia (3,1 proc.) ar geltona (1,3 proc.) susilaukė gerokai mažiau populiarumo tarp naujų automobilių pirkėjų. Tiesa, geltonai nudažytų modelių pardavimo apimtys 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, ūgtelėjo penktadaliu.
Tendencijos Lietuvoje neturėtų labai stebinti. Štai autoritetingo britų portalo „Carbuyer“ teigimu, Didžiojoje Britanijoje pilkos spalvos automobilių parduodama daugiausia jau ketverius metus iš eilės: 2021-aisiais registruota 24,8 proc. tokių modelių.
20,5 proc. pernai D. Britanijoje parduotų naujų automobilių buvo juodi, 17,2 proc. – balti. Užfiksuotas įspūdingas aukso spalva dažytų modelių populiarumo šuolis (234 proc. augimas, palyginti su 2020-aisiais), tačiau tokių automobilių skaičius bendrame katile liko menkas ir nesiekė nė procento.
Kodėl pilka?
Automobilių estetikos studijos „JDV Garage“ vadovas Domas Juzėnas pripažįsta, kad vyraujančios naujų parduotų transporto priemonių spalvos jo nestebina. Specialisto teigimu, gamintojai jas renkasi dėl praktinių sumetimų, o pirkėjai – tikėdamiesi, kad pilkus ar baltus automobilius paprasčiau prižiūrėti.
„Juodą spalvą žmonės mėgsta dėl elegancijos ir kokybės atributo, nors jos priežiūra iš tikrųjų yra sudėtinga. Juodi automobiliai nuolat atrodys purvini, tad plauti juos reikės itin dažnai, kad neatrodytų pilki“, – paaiškina priežiūros specialistas.
Žurnalistas Egidijus Babelis sako, jog gamintojai neturi bendros strategijos, kokių atspalvių automobilius siūlyti pirkėjams. Vis dėlto daugybė automobilių prekių ženklų teikia pirmenybę neutralesniems tonams dėl racionalių paskatų.
„Tie gamintojai, kurie stengiasi įsiteikti masėms, negali sau leisti daugybės įdomių spalvų, nes žino, kad didžioji dauguma jų nepasirinks. Galimas daiktas, dalis pirkėjų norėtų gražaus raudono automobilio, tačiau jiems transporto priemonė nėra svarbiausias dalykas gyvenime.
Jiems tereikia automobilio, kuris per daug nebadytų akių, o vėliau jį būtų galima nesunkiai parduoti. Lengviausiai parduodama tai, kas paklausu, o tarp paklausiausių – bespalviai vienodi modeliai“, – užburto rato problemą atskleidžia „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.
Tampa vizitine kortele
Vis dėlto gamintojai vis dažniau leidžiasi į drąsesnes paieškas ir siūlo jiems neįprastų spalvų keturračius. Štai „Škoda“ naujus visureigius ėmė dažyti ryškiai mėlynai, o „Peugeot“ siūlo tiek mėlynų, tiek žalių tonų modelius. Tuo metu „Mazda“ automobiliai per pastaruosius dešimtmečius tapo tiesiog neatsiejami nuo sodriai raudonos ir šiuo požiūriu gerokai išsiskiria iš kitų Azijos gamintojų.
„Kiekvienas gamintojas turi ypatingų atspalvių. Kadaise „Audi“ išsiskyrė lavos pilka („Nardo Grey“) spalva, „Mazda“ garsėja savo ypatingu raudonu tonu, o „Ferrari“ neatsiejamas nuo savo skaisčiai raudonos. Gamintojai nuolat ieško išskirtinių atspalvių, galinčių tapti jų vizitine kortele“, – pasakoja D. Juzėnas.
Anot E. Babelio, ryškios spalvos karaliauja tarp nišiniams priskiriamų automobilių, dažnai jomis dažomi sportiniai modeliai.
„Štai „Mazda“ ir yra kiek nišinė gamintoja, turinti savo charakterį ir ypatybių, kurių nepropaguoja kiti pramonininkai. Pavyzdžiui, japonai didelį dėmesį kreipia į dizainą, o spalva – svarbus jo akcentas“, – paaiškina žurnalistas.
Raudona – nuo priešistorinių laikų
Raudona spalva pramoniniame dizaine užima išties ypatingą vietą. Ji žmones masino nuo priešistorinių laikų, kai mūsų pirmtakai pirmą kartą sumaišė sutrintą ochros akmenį su vandeniu ir gavo rausvą pastą, nesunkiai nudažančią kitus daiktus. Nuo pat to meto įvairiausiose kultūrose raudonai spalvai būdavo priskiriama daugybė reikšmių: nuo deginančios meilės ar siautulingo pykčio iki karališkosios galios, klestėjimo ir laimės.
Nesvarbu, kuriame pasaulio kampe ar kokiame amžiuje, raudona spalva visuomet asocijavosi su stipriomis emocijomis. Giliai mūsų pasąmonėje ji verčia mus galvoti apie jausmingumą ir aistrą.
Dėl to raudoni tonai istoriškai viešpatauja tarp sportinių automobilių. Raudoni automobiliai juos stebinčiųjų akyse atrodo greitesni, sportiškesni, o jų vairuotojai – drąsūs ir nevaržomi. Viename santūriausių – vidutinio dydžio SUV modelių – segmente raudona spalva yra kaip tik viena iš retesnių.
„Tradicinių spalvų automobilius, mano nuomone, dažniausiai įsigyja žmonės, kuriems tai yra paprastas daiktas, transporto priemonė, ir jie tiesiog ieško kelių, kaip mažiau sukti galvą dėl jos priežiūros. O ryškesnius atspalvius renkasi visai kitokios asmenybės: paprastai atviresnės pasauliui, kurios ir pačios yra ryškesnės. Tai ir gyvenimo būdas, ir pasaulėžiūra – šie dalykai dažnai atsispindi ir renkantis spalvas“, – pastebi D. Juzėnas.
Pavyzdžiui, 2020 metais Vokietijoje tik 6,7 proc. visų registruotų automobilių buvo raudoni. Tuo metu vien įmonė „Mazda“ tais metais pardavė 27,1 proc. šia spalva dažytų automobilių – daugiau nei bet kuris kitas prekių ženklas. Todėl galima drąsiai tvirtinti, kad tiek Japonijos gamintoja, tiek jos automobilius pasirenkantys vairuotojai jaučia ypatingą ryšį su raudona spalva.
-
Ar tikrai įmanoma užvesti automobilį be raktelio, sujungiant laidus?
-
Ar tikrai geriausiai vertinama prestižinė markė Lietuvoje yra BMW?
-
Kovo mėn. Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka sumažėjo: dėl Nr.1 kaunasi BMW ir VW
-
Kokius miestui skirtus automobilius lietuviai vertina labiausiai: BMW ir „Volkswagen“ tarp favoritų neieškokite
100 raudonų atspalvių
Iš tiesų „Mazda“ ryšys su raudona spalva tęsiasi nuo pat pirmųjų įmonės lengvųjų automobilių – nuo 1960-ųjų gamintas „Mazda R360 Coupe“ buvo siūlomas ir „Mazda Red“ spalvos. Bėgant metams, gamintoja eksperimentavo su skirtingais šios spalvos tonais: iš viso pasitelkė daugiau nei 100 atspalvių, kad sudomintų ryškiais automobiliais.
Regis, markės mėgėjams tokia japonų strategija patiko ir ilgainiui šios gamintojos automobiliai tapo tiesiog neatsiejami nuo raudonos spalvos. Naujausią žingsnį „Mazda“ žengė 2012 metais pristačiusi žymųjį KODO dizainą. Integravus naująją dizaino kalbą, pristatyta ir naujoji „Soul Red“ – gyvybinga ir labai sodri spalva, itin tinkanti prie naujausių automobilių formų.
Tačiau vienas iš Japonijos gamintojos dizaino lyderių Keiichi Okamoto nenurimo ir tuomet. „Noriu išgauti gilų raudoną atspalvį, lyg permatomų rubinų ar raudono stiklo“, – pareiškė dizaineris ir po penkerių metų drauge su komanda pristatė naują „Soul Red Crystal“ spalvą. Ryški ir patraukli spalva tapo dar 20 proc. sodresnė ir 50 proc. gilesnė nei „Soul Red“.
Šis efektas pasiektas išgryninus raudonos spalvos elementus – atsisakius papildomai įmaišomo oranžinio ar mėlyno pigmento, išgauta gili ir tamsi, magmos ryškumo automobilio kėbulo danga. „Mazda“ specialistų vertinimu, dabartiniai dažai geriausiai dera su KODO dizaino filosofija, nes pabrėžia automobilių judėjimo grožį ir emocionalumą.
