Praėjo jau penki metai nuo DS3 pristatymo, tačiau jis vis dar kolekcionuoja praeivių žvilgsnius mieste. Nemažai jų kupini susižavėjimo – „O, gražus“. Iki kol pamatomas ženkliukas: „Oj, či gi tsitroėnas“. Tai ir įdomu – nors automobilis yra toli gražu ne naujas, tačiau tautiečiams jis mažai pažįstamas.
Kaip bebūtų keista, „Citroen“ automobiliai stereotipų Lietuvoje turi mažiau nei kiti prancūzai ar italai. Kokybiškesnis produktas? Nė velnio, juk „Citroen“ nuo daugumos „Peugeot“ modelių skiriasi tik dizainu. Kita vertus, „Citroen“ lietuvio patikimumo skalėje yra daug žemiau už „Opel“ ar „Mazda“.
Įtikinti vidutinį lietuvį, kad „Citroen“ geras automobilis, šansų tiek pat kiek paryžiečiui įteigti, kad „Volkswagen Phaeton“ – jam tinkamiausia mašina. Tad atsiribokime nuo tokių stereotipų ir įlįskime į „Citroen DS3“ vidų.
Kodėl jų nedaug?
Atsakymų į šį klausimą yra du. Pirma – „Citroen“ atstovybės pastaruosius metus Lietuvoje praktiškai nebuvo, o ir metus prieš tai ji daugiau klientų atsikratė nei kad surado naujų. Taip buvo iki šių metų liepos mėnesio – tada rizikingą „Citroen“ atstovo Lietuvoje rolę perėmė „Fakto auto“, jau turintys patirties su „Hyundai“ bei „Nissan“. Naujasis „Citroen“ salonas įsikūręs netoli „Litexpo“, ten, kur anksčiau buvo „Opel“ atstovybė.
Antrasis atsakymas – prancūziškas ar itališkas lengvasis automobilis artimiausius metus nebus populiariausias Lietuvoje, dėl jau minėtų stereotipinių priežasčių. Jis yra per daug dailus ir išskirtinis tipiniam lietuviui, kuris mieliau dairysis į pilką, juodą arba sidabrinį volkswageną.
Užtenka keletą minučių pasižvalgyti po DS3 saloną ir porą kartų apeiti išorę, kad pastebėtum daugybę įstabių detalių, kurios neleistų supainioti šio prancūzo su kitu imigrantu. Pavydžiui, spidometro rodyklės - 99 proc. automobilių jos yra tiesiog paprastos tiesės, o čia - tiesiog meno kūrinys.
Pagal „Regitros“ statistiką, Lietuvoje šiuo metu yra 24 „Citroen DS3“. Vienas jų yra bandomasis modelis, likę 23 važinėja miestuose.
Iš esmės tai – eilinis mažas automobilis, turintis prastą garso izoliaciją, važiuoti juo duobėtu keliu nėra malonu, tačiau vairuoti – labai įdomu. Žvelgiant iš teorinės pusės, vairuoti negalingą miesto automobilį yra įdomiau nei kokį sportinį modelį – pirmuoju labai lengva pasiekti ribą tarp slydimo ir važiavimo norima trajektorija. Tai taip pat saugu, nes ta riba yra pasiekiama važiuojant nedideliu greičiu. Jeigu galingu sportiniu automobiliu pasiekiate tą ribą, gali būti, kad už kelių sekundžių jums kvies greitąją pagalbą.
Sportiškumo iliuzija
Apskritai DS3 yra kiek sportiškesnė C3 versija – jų amortizatoriai ir pakabos nustatymai skiriasi, kad C3 yra komfortiškesnis. Skirtas ramesniam, lėtesniam žmogui. Važiuojant juo įmanoma užmigti. DS3 – jaunatviškesnis, gražesnis, labiau išskirtinis. Ir juo važiuojant snūstelėti jau neišeis.
Pagal valdymo savybes DS3 lenkia ir daug savo konkurentų, kol kalbame apie paprastus „Opel Corsa“, „Renault Clio“ ar „Škoda Fabia“. Pagal visas oficialias automobilių klasifikacijas, DS3 konkuruoja būtent su šiais modeliais. Tačiau patys „Citroen“ tvirtina, kad DS3 sukūrė konkurencijai su „MINI Cooper“ bei „Fiat 500“. Stilingais miesto automobiliais, neskirtais fantazijos nesužalotiems fabijų gerbėjams.
Nedidelių automobilių pirkėjus kartais galima skirstyti į dvi rūšis. Vieni renkasi iš MINI, „Citroen DS3“, „Alfa Romeo MiTo“, „Peugeot 208“ bei „Fiat 500“. Kiti į šių nepatikimų keistenybių daržą net nežvilgteli ir eina tiesiai į „Volkswagen“ ar „Toyota“ saloną.
Grįžkime prie valdymo savybių. Netgi keista – DS3 jos gerokai lenkia variklio galimybes. Posūkį įveiki su vėjeliu, tačiau kai numini akceleratorių, smagumas dingsta – dyzelinis variklis, iš paskutiniųjų sukrapštantis beveik 100 AG, džiaugsmo gali suteikti tik stebint ekraną su degalų sąnaudomis.
Galios trūkumas reiškiasi iki tol, kol nepradedame kalbėti apie „Citroen DS3 Racing“. Jis turi ir konkurentų, tiek lygiaverčių, tiek pranašesnių: „Opel Corsa OPC“, „Renault Clio RS“ ar „Suzuki Swift GTi“. Visi sveria kiek daugiau nei toną, turi po 200 AG bei aštresniuose posūkiuose beveik gali važiuoti trimis ratais – kaip senieji gerieji „hot hatch‘ai“. Bet apie juos kitą kartą.
