Specialistai atkreipia dėmesį į visapusišką transporto priemonių gyvavimo ciklo vertinimą, pabrėždami, kad, sprendžiant transporto taršos problemas, vertinti tik eksploatacijos etapą – negana. Ne mažiau svarbu yra transporto priemonės gamybos procesas, jai sukurti naudotų medžiagų pobūdis, išteklių kiekis, taip pat perdirbimo galimybės ar utilizavimo ypatumai.
Sukuriamą CO₂ pėdsaką siūlo vertinti kritiškai
Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesoriaus Laurenco Raslavičiaus, elektromobilis, išties, atrodo kaip išsigelbėjimas, kai vertiname tik jo eksploatavimo etapą. Vis dėlto, profesoriaus teigimu, paskaičiavus gamybos kaštus, identifikavus jam įkrauti naudojamos elektros šaltinį, taršos pėdsako dydis gali priartėti prie automobilių su vidaus degimo varikliais išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Mokslininkas teigia, kad didžioji dalis įprasto automobilio taršos išmetama jo eksploatavimo periodu, o elektromobilio – gamybos, tad, vertinant šį sektorių – svarbus kritinis mąstymas.
L. Raslavičius taip pat paaiškina, kad vidutinės klasės įprasto automobilio su vidaus degimo varikliu išmetamo CO₂ kiekis gamybos proceso metu sudaro 14–17,5 proc. bendro emisijos kiekio, sugeneruoto per visą jo gyvavimo ciklą, hibridinių automobilių išmetami teršalai sudaro trečdalį, o elektromobilių, daugiausia dėl baterijų gamybos, – beveik pusę šio kiekio.
Dar vienas svarbus klausimas, anot mokslininko, yra elektros gavimo šaltiniai. Dėl to transporto srities judėjimas darnumo link stipriai susijęs su energetikos sektoriumi.
„Naudojant elektrą iš iškastinio kuro, elektromobilio CO₂ pėdsakas eksploatacijos metu yra tik maždaug penktadaliu mažesnis nei hibridinę pavarą turinčio automobilio. Jei krovimui būtų naudojama tik žalia elektra, CO₂ pėdsakas eksploatacijos metu sumažėtų jau apie 20–30 kartų, lyginant su automobiliais, varomais degalais iš perdirbtos naftos“, – sako KTU profesorius.
Vis dėlto ne ką mažiau svarbu ir tai, kad itin reikšmingas elektromobilių privalumas yra jų menkai žalinga įtaka aplinkai tose vietose, kuriose visuomenė yra pažeidžiamiausia – miestų centruose ir kitose tankiai apgyvendintose vietovėse. Šiuo aspektu elektra varomas transportas turi nepaneigiamą pranašumą prieš vidaus degimo varikliais aprūpintus modelius.
Nors vidaus degimo variklių eros pabaiga yra svarbi dalis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, anot L. Raslavičiaus, siekiant galutinio tikslo, priemonių spektras turi būti platesnis.
„Itin svarbu į transporto sektoriaus dekarbonizaciją žvelgti visapusiškai ir suvokti, kad viskas nėra tik juoda arba balta“, – pažymi jis.
Gamintojai renkasi mažinti taršos pėdsaką
Transporto priemonių gamintojus mažinti fabrikuose sukuriamą taršos pėdsaką įpareigoja nuolat griežtinami Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį, kad socialiai atsakingi automobilių gamintojai nuo atsakomybės ir patys nebėga, papildomai imdamiesi aplinkai palankių iniciatyvų.
„Taršos pėdsakas įprastai mažinamas diegiant energiją tausojančias technologijas. Metalas, aliuminis, plastikai keičiami bioplastikais, atsinaujinančiomis medžiagomis. Mažinamas sunaudojamo vandens, atliekų kiekis, jų perdirbimas vykdomas pagal žiedinės ekonomikos principus“, – vardija L. Raslavičiaus.
Siekdami gamybą paversti darnesne, transporto priemonių prekių ženklai stengiasi naudoti vis daugiau antrinių žaliavų. Pavyzdžiui, „Renault“, „Volvo“, BMW, „Mercedes-Benz“ renkasi perdirbtą plastiką. Dažniausiai jis naudojamas priekinių ir galinių durelių apdailai, centrinės konsolės elementams, sėdynių audiniams ir apmušalams. „Kia“, „Audi“, „Škoda“, „Ford“ iš perdirbto plastiko gamina bagažinės įdėklus, vidaus detales.
Daliai naujausių „Kia“ modelių gaminti naudojamos Ramiajame vandenyne surinktos šiukšlės: plastikiniai buteliai, žvejybos tinklai. Jas įmonė paverčia ne tik bagažinės dėklais ar smulkiomis detalėmis, bet ir automobilio salono kilimėliais. Taip kenksmingos vandenyno atliekos virsta funkcionaliais, aukštos kokybės salono elementais.
Pietų Korėjos prekių ženklas vadovaujasi filosofija, kad siekiant klimato neutralumo svarbus ne tik variklio pobūdis, bet ir visa transporto priemonės tiekimo grandinė. Dėl šios priežasties „Kia“ skatina holistinį požiūrį, ieško alternatyvų visiems taršiems komponentams, tam, kad gavyba būtų atsakinga, aukštus reikalavimus kelia ir metalo tiekėjams.
Renkasi suyrančias žaliavas
Pramonėje palankesnėmis aplinkai laikomos ne tik antrinės, bet ir suyrančios žaliavos. Pavyzdžiui, automobilių salonams renkamasi naudoti įvairius kanapių, kviečių, apelsinų pluoštus. Šios medžiagos dažniausiai pasitelkiamos gaminant automobilių sėdynes, jų užpildus, durelių skydelius.
KTU profesorius L. Raslavičius dalijasi dar keletu pavyzdžių, kaip gamintojai siekia sumažinti poveikį aplinkai.
„Pavyzdžiui, BMW sukūrė darnumo strategiją, pavadintą „iFACTORY“, kurios tikslas – puoselėti gamybos procesų ekologiškumą – kuo daugiau procesų skaitmenizuoti, taikyti dirbtinį intelektą. Panašius tikslus skelbia ir kiti didieji lengvųjų automobilių gamintojai, tokie kaip „Daimler AG“, „Fiat“. Kone visos automobilių bendrovės šimtaprocentinio neutralumo klimatui siekia iki 2050-ųjų“, – įvardija jis.
