Kitaip sakant, sandorio už didesnę sumą „suforminti“ dalimis nebus leidžiama. Tokia nuostata galioja tiek verslui, tiek gyventojams. Automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas sako, kad iniciatyva yra sveikintina ir ragina automobilius perkančius žmones nepasikliauti pardavėjų įtikinėjimams dalį pinigų atsiskaityti grynaisiais.
„Galima pajuokauti, kad nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos automobilių turgavietėse visi automobiliai kainuoja 4999,99 eurus. Niekam ne paslaptis, kad dažnai pirkėjai turgavietėse sulaukia pasiūlymo automobilį pirkti už vieną kainą, o deklaruoti – kitą, mažesnę. Įsigaliojus ribai, iki kurios galima atsiskaityti grynaisiais, įmanoma nuspėti, kad dažniausias siūlymas bus oficialiai automobilį pirkti už sumą iki 5000 eurų, o likusią dalį atsiskaityti grynaisiais“, – sako Paulius Valiukėnas, sertifikuoto naudotų automobilių pardavėjo „Longo LT“ vadovas.
Visgi, eksperto teigimu, sudarant tokį sandorį, kai dalis pinigų sumokama grynaisiais, pirkėjas negauna jokios naudos. Priešingai, ateityje gali susidurti su visa eile problemų.
„Pardavėjas gali sakyti, kad padarys geresnę kainą jei dalis pinigų bus mokama grynaisiais, tačiau už šio masalo užkibti nevertėtų. Mat jei ateityje iškiltų teisinių ginčų dėl automobilio gedimo ar net ankstesnės nuosavybės teisės, geriausiu atveju būtų galima reikalauti tos pinigų dalies, kuri buvo sumokėta oficialiai“, – aiškina P. Valiukėnas.
Ekspertas sako, kad perkant automobilį svarbu reikalauti tvarkingos pirkimo-pardavimo sutarties, pirkimo kvito, automobilio istoriją pagrindžiančių dokumentų ir net garantijos tam tikram laikotarpiui po pirkimo. Visa tai be išimčių suteikia sertifikuoti naujų ir naudotų automobilių pardavėjai, tačiau internete bei turgavietėse šių dokumentų dažnai tenka net reikalauti.
P. Valiukėnas priduria, kad dažnai automobilio ieškantys asmenys turi tarsi vidinių baimių užduoti klausimus apie automobilį arba prašyti kokybę įrodančių bei garantiją suteikiančių dokumentų.
„Dažnai pirkėjai klausia tik bazinių klausimų – iš kur atkeliavęs automobilis, kokia jo rida, ar yra turėjęs eismo įvykių, tačiau nesigilina į esminius dalykus, tokius kaip SDK ir VIN kodai, automobilio serviso istorija, galiausiai, pirkimo-pardavimo sutartis bei kvitas“, – sako jis.
Tuo, anot P. Valiukėno, gali pasinaudoti apsukresni ir nesąžiningi pavieniai automobilių prekeiviai. Todėl, šalyje įsigaliojus grynųjų pinigų ribojimams sudarant sandorius, labai svarbu išlikti budriems ir žinoti, kad būtina reikalauti deklaruoti pilną sumą, už kurią automobilis įsigyjamas bei prašyti visų su pirkimo-pardavimo procesu susijusių dokumentų – pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties, pirkimo kvito, automobilio istoriją pagrindžiančių dokumentų ir garantijos.
Be to, kaip teigia ekspertas, svarbu žinoti iš ko automobilis perkamas. Jei tai pavienis pardavėjas turgavietėje ar internete, būtina prašyti visų anksčiau išvardintų dokumentų. Jei tai sertifikuotas pardavėjas, derėtų įsitikinti, ar jis turi leidimą verstis tokia veikla, antra – kokios yra pirkimo-pardavimo sąlygos, ar yra galimybė apžiūrėti automobilį gyvai ir, svarbiausia, ar yra numatyta teisė grąžinti automobilį, jei jis pasirodo esąs netvarkingas“, – aiškina P. Valiukėnas.
