Su 15min žurnaliste susitikęs Rytis jautėsi nepatogiai. Nemanė esąs vertas tokio dėmesio. Internetine prekyba užsiimantis jaunasis verslininkas įsitikinęs, jog ištiesti pagalbos ranką nėra sunku. Anot jo, kiekvieno žmogaus pareiga yra padėti tam, kuriam reikia pagalbos. Jis nesureikšmina šio savo poelgio, tiesiog teigia atsidūręs vietoje ir laiku.
Sustojau padėti net nesumirksėjęs.
„Kadangi šaligatvio kraštas buvo pasidengęs sniegu ir ledu, priekinis ratukas įstrigo tame ledo ir sniego darinyje, tad reikėjo šiek tiek kilstelėti ir stumtelėti. Sustojau padėti net nesumirksėjęs. Dažnai pro ten važiuoju ir tą vyruką tenka karts nuo karto matyti.
Jis – gero veido jaunas žmogus. Pasirodė esantis labai malonus. Šalia gimnazija, universitetas. Tikriausiai ten ir mokosi. Ką jis man pasakė? Padėkojo už pagalbą, ir tiek“, – paaiškino Rytis, prisipažinęs, jog jaudinasi duodamas pirmąjį interviu savo gyvenime.
Apie internete pasklidusį vaizdo įrašą jis sužinojo iš tėčio. Šis – iš mamos. O mama – iš naujienų portalų. Sulaukė sveikinimų iš draugų bei nepažįstamųjų. Tai, kad jo eilinis, kaip jis pats teigia, poelgis imtas narstyti po kauliuką, vaikinui buvo mažų mažiausiai keista.
„Atrodo, gyvybę kažkam išgelbėjau. O aš tik ratuką kilstelėjau. Kiekvienas tą gali. Ir iš vaizdo įrašo matyti, kad man tai padaryti tetruko 30 sekundžių. Menkniekis. Skiri pusę minutės, ir kitiems gera, ir tau. Tiek tereikia. Džiaugiuosi, kad kažkas įkėlė tą vaizdo įrašą. Susimąstys gal kas, kaip lengva yra padėti ir kaip visuomenė tą puikiai vertina. O šiaip, ne aš čia herojus, o tas neįgalus vaikinas. Jis kovoja kasdien. Ne aš“, – kuklumu žibėjo Rytis.
Ne aš čia herojus, o tas neįgalus vaikinas. Jis kovoja kasdien.
Pasak jo, geri darbai yra daromi tyliai, o tikrieji herojai dažniausiai lieka nematomi. Paklaustas, ar Lietuvoje yra daugiau gerų ar bloga kitiems linkinčių žmonių, vaikinas net nesuabejojo: „Dar tikiu žmogiškumu ir manau, kad daug kas mano vietoje būtų pasielgęs taip pat. Norėčiau tikėti, kad daugiau yra geriečių“.
Tarp Ryčio artimųjų sėdinčių neįgaliojo vežimėlyje nėra. Tad kas paskatino padėti? Juk kai kurie net įsižeistų ir tvirtintų patys galį išlįsti iš keblios situacijos.
„Tiesiog taip esu išauklėtas. Blogai jausčiausi, jei nepadėčiau. Pamenu, tėvelis visad sustodavo kokią bobutę, šalikelėje stovinčią, pavežti. Pasąmonėje tokie dalykai užstringa. Manau, kiekvienas gali prisidėti prie neįgalaus žmogaus gyvenimo palengvinimo pačiais paprasčiausiais būdais, užtenka tik ištiesti pagalbos ranką“, – patikino vaikinas.
Tiesiog taip esu išauklėtas. Blogai jausčiausi, jei nepadėčiau.
O ar nekaltina jis prastos miesto infrastruktūros, kurioje stringa neįgaliųjų vežimėliai?
„Šaligatvis yra pritaikytas tam ir nuožulnus, tiesiog ši situacija susiklostė dėl keblių oro sąlygų. Infrastruktūrai vertinti neturiu tinkamos kompetencijos, bet, manau, visi supranta, kad reikia ir šioje srityje tobulėti. Labai džiaugiuosi dabartine valdžia ir tikiu, kad viskas juda tik į gerąją pusę. Tikiu, kad tai sulauks daugiau dėmesio netolimoje ateityje”, – įsitikinęs nemažai karmos taškų jau užsidirbęs Rytis.
Vaikinas yra atlikęs ir daugiau gerų darbų. Tik to nesureikšmina. Tenka ir rastus daiktus grąžinti, ir gardesnį kąsnį išalkusiajam nupirkti. O jam pačiam ar padeda kas, jei prireikia?
„Retai kada prašausi pagalbos. Tačiau tikiu, jei prireiktų, žmonės padėtų“, – atsakė Rytis.
Anot jo, patyčios, noras kenkti kitiems kyla iš artimos aplinkos. Blogio šaknys vystosi būtent ten. Ką vaikas mato augdamas, kokius tėvus, draugus turi, toks ir pats tampa. Charakterį formuoja ir televizijos programos, žiniasklaida.
„Veikia tarsi gamtinis išlikimas. Keli išsirenka silpniausią ir jį kankina. Velnių prišveitę dažniausiai net būna tie, kurie yra kilę iš gerų šeimų. Tiesiog tai tėra dėmesio ir meilės stokos išraiška“, – įsitikinęs jaunuolis.
Paklaustas, ar dailiosios lyties atstovės dar turi šansų užkariauti gero vaikino širdį, Rytis teištarė: „Aš susižadėjęs“.
