Nuo zaporožiečio iki „Dodge Nitro“
Trys šimtai dolerių – tiek kainavo pirmasis LRT televizijos naujienų tarnybos vadovo Audriaus Matonio zaporožietis. Pirktas jis, tiesa, 1991-aisiais buvo ne už dolerius, o bendruosius talonus, arba kitaip – „vagnorkes“.
„Šį automobilį pirkau iš tuomečio bendradarbio, dirbančio Lietuvos radijuje. Tada dar pirkau už talonus, kurių ekvivalentas buvo 300 JAV dolerių. Jis porą metų važinėjo su šiuo automobiliu, o nusipirkęs kitą, šį pardavė man. Pirkdamas automobilį dar neturėjau teisių, todėl buvo stiprus akstinas išsilaikyti teises“, – prisimena A.Matonis.
Trejus metus su juo pavažinėjęs TV naujienų tarnybos vadovas atsisveikino su šiuo automobiliu, pardavęs jį už 100 dolerių.
„Kiek daug jis visko matė... Tas automobilis, kad ir koks buvo nekokybiškas ir nepatogus, suteikė sparnus. Kiek daug senų baldų ir buitinės technikos su juo pervežta... Persėdimas iš viešojo transporto į automobilį buvo didžiulis šuolis, nes stipriai išsiplėtė pasaulio ribos, galėjai pajausti judėjimo laisvę. Tuomet gyvenau Justiniškėse – miegamajame rajone, įsigijęs automobilį galėjau greitai pasiekti miesto centrą, senamiestį, kuriame virė gyvenimas. Vykdavome ir į Kauną ar prie jūros, tolimiausia zaporožiečio kelionė buvo iki Klaipėdos“, – LRT.lt pasakoja A.Matonis.
Dabar TV naujienų tarnybos vadovas į darbą ir po Lietuvą keliauja 2007 m. „Dodge Nitro“ automobiliu. Jį, kaip teigia pats A.Matonis, įsimylėjo vos pamatęs. „Jis man klaikiai patiko. Susisiekiau su pardavėjais ir iš karto pasakiau, kad noriu šio automobilio. Man net nerūpėjo jį išbandyti – iškart įsigijau. Man visada patiko kitokie automobiliai nei vyraujančios mados. Niekada nežiūrėjau į „Volkswagen Passat“ ar „Volkswagen Golf“ – man tai vienodos mašinos.
Tuo metu „Dodge Nitro“ visi arba myli, arba nekenčia. Vieni teigia, kad nieko gražiau už jį nematė, o kiti, vos jį išvydę, patiria emocinį šoką. Vairuoju šį automobilį devynerius metus. Esu ant neištikimybės jam ribos, bet vos tik nusiplaunu – jis man vėl labai gražus. Šis automobilis yra galingas, naudoja daug degalų, burzgia garsiai kaip traktorius, bet visa tai man be galo miela“, – prisipažįsta A.Matonis.
Vairuojant Brunhildutę kompaniją palaiko LRT radijas
LRT televizijos naujienų tarnybos žurnalistė ir žinių vedėja Irma Janauskaitė prisimena, kad pirmasis jos automobilis buvo sportinis „Nissan 300ZX“, sulaukdavęs ne vieno praeivio pavydaus žvilgsnio.
„Juodas, elegantiškas, kaip man – net per galingas. Vyrukai gatvėse nepraleisdavo progos nulydėti akimis. Galbūt, aišku, ir todėl, kad vairavau labai lėtai, o tai jau neatitinka stereotipo apie tokių mašinų turėtojus. Greitai lakstyti bijojau, nes buvau ką tik gavusi vairuotojo pažymėjimą“, – sako I.Janauskaitė.
Žurnalistė neslepia, kad pirmuosius mėnesius už vairo drąsiausiai jausdavosi spūstyse, kai visas srautas vos juda.
Dabar I.Janauskaitė vairuoja 2003 m. „Toyota RAV4“. „Tai – ypatinga mašina! Ir dėl grožio, ir patogumo, ir dėl to, kad turi vardą. Ji – Brunhildutė. Pirkau naudotą automobilį, bet būtent tokį, kokio metus ieškojau. Taip, taip, lygiai metus. O kur skubėti, kai tiksliai žinai, ko nori? Turėjo būti nedidelis, kad būtų lengva pasistatyti mieste, ir varomas visais keturiais ratais, kad galėčiau kaime į vienkiemį patekti bet kokiu oru“, – pasakoja I.Janauskaitė.
Vardą Brunhilda automobilis gavo pagal savo pirmosios šeimininkės pirmąjį vardą. „Buvo linksma pamatyti veido išraišką vaikinuko, kuris registravo mašiną Lietuvoje ir jį išgirdo. Sakė pirmą kartą per visą dieną nusišypsojęs, nes šiaip, anot jo, nieko įdomaus darbe – rutina“, – kalbėdamasi su LRT.lt prisimena žurnalistė.
Brunhildai jau daugiau kaip 10 metų, tačiau ji esą nė karto nesugedo ir nepavedė. „Važiuojame dažniausiai dviese – aš ir mano rankinė, žmonių kompanija man nelabai ir reikalinga. Įpratau vairuoti susikaupusi, nepliurdama. Kompaniją palaiko tik LRT radijas“, – tikina I.Janauskaitė.
Su pirmuoju automobiliu gavo pirmąją „kelių gaidelio“ pamoką
LRT televizijos naujienų tarnybos žurnalistas Giedrius Vitkauskas sako, kad nusipirkęs pirmąjį automobilį po kurio laiko suprato, kad įsigijo „katę maiše“.
„Pirmasis mano automobilis – „Audi 100“, liaudyje dar vadintas „silke“. Pirkau dar nieko nenutuokdamas apie automobilius, tik atsikraustęs į Vilnių pirmame kurse. Buvo gal kokie 2000-ieji. Susitaupiau gražaus pinigėlio, nes dar mokydamasis mokykloje dirbau Alytaus radijuje, kuris dabar vadinasi FM99. Žinoma, dar ir tėvai pridėjo nemažai, o gal beveik viską“, – prisimena G.Vitkauskas.
Žurnalistas sako spontaniškai su studijų draugais nuvykęs į Gariūnus šeštadienį po pietų. „Tai buvo pirmoji klaida. Pamatėme juodą gražų „Audi“ ir paėmėme. Kainavo daug litų. Tai buvo antroji klaida. Rida nesiekė nei 100 tūkst., patikėjau – trečia klaida. Visos klaidos ėmė ryškėti pamažu, kol po metų, apsilankius dar viename meistrelių garaže, jo direktorius Andžejus negailestingai pareiškė: „Ė, šita tačkė lipdyti iš dviejų“. Tada ir paaiškėjo, kodėl padangos skirtingai dėvisi, niekaip nepavyksta padaryti ratų suvedimo ar „trumpina“ elektros instaliacija“, – LRT.lt pasakoja G.Vitkauskas.
Televizijos žurnalistas atskleidžia, kad su „Audi 100“ išmoko ir skaudžią pamoką, jog niekada nereikia skubėti.
„Su šiuo automobiliu gavau pirmą, tikiuosi, ir paskutinę, „kelių gaidelio“ pamoką. Jau kitą dieną kažkam kažko prireikė Kaune, o mums su bičiuliu atsirado puiki proga išbandyti naują pirkinį greitkelyje. Jau grįžtant nugalėjo smalsumas, kiek gi ji „traukia“. Nesigirsiu, kokiu greičiu važiavome, bet policijos greičio matuoklis užfiksavo daugiau kaip 170 km/h.
Atsimenu, kad rankos drebėjo, kai pareigūnui padaviau vos prieš kelis mėnesius gautą vairuotojo pažymėjimą. Sutrikęs buvo ir pareigūnas, kai bandė skaičiuoti, kiek gi viršytas greitis. Grėsė 1 500 litų bauda, paskyrė 1 150 Lt. Savo pirmąją baudą mokėjau metus, nes tuo metu dar buvo galima mokėti dalimis. Šiandien tikrai netekčiau vairuotojo pažymėjimo, bet man pakako ir tokios pamokos, nes iki šiol už greičio viršijimą daugiau nesu baustas“, – tvirtina G.Vitkauskas.
„Audi 100“ G.Vitkauskas vairavo 5–6 metus, nuriedėjo apie 100 tūkst. kilometrų – matyt, gelbėjo „stebuklingos“ Andžejaus rankos.
Šiuo metu žurnalistas vairuoja „Volvo V60“, nes jis esą gražus, saugus, patikimas ir taupus, be to, telpa didelis šuo. „Gal kiek brangokas pasirinkimas, ypač, kai perki iš oficialių pardavėjų, bet daugiau nesinorėjo grįžti pas Andžejų į garažą. Su šiuo automobiliu jau apkeliavome ne tik visą Lietuvą, bet aplankėme ir nemažai Europos šalių. Ir baudos už greičio viršijimą niekur negavau!“ – tikina G.Vitkauskas.
Į avariją pateko kartu su Šumacheriu
Pirmasis Guodos Litvaitienės, LRT radijo programų direktorės, automobilis buvo 1989 m. „Fiat Uno“. Direktorė prisimena, kad šį automobilį pardavė draugai.
„Sakė, kad automobilis labai geras, todėl turiu išsilaikyti teises. Jie palaukė, kol aš jas išsilaikysiu. Didelių nuotykių ši mašina neturėjo. Pirmoji avarija buvo žiede prie tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto, kai įvažiavau į kito automobilio užpakalį. Automobilis man labai gerai tarnavo, kol vieną kartą, kylant į Narbuto kalną, kitas automobilis greitai lėkė ir „nunešė“ pusę mašinos. Ačiū Dievui, likau gyva, o automobilį teko vežti tiesiai į sąvartyną, baisu buvo į jį žiūrėti. Penkerius metus vairavusi „Fiat Uno“, įsigijau „Renault Laguna“, – pasakoja G.Litvaitienė.
Dar vėliau direktorė persėdo prie „Toyota Yaris“ vairo, o šis automobilis pateko į anekdotinę situaciją. „Išvažinėjau iš kiemo ir atbulas į mane įlėkė kitas automobilis. Kai policija atvyko pildyti duomenų, paaiškėjo, kad to automobilio vairuotojo pavardė yra Šumacheris. Tai nustebino ir pareigūnus“, – juokiasi G.Litvaitienė.
Dabar LRT radijo programų direktorė vairuoja taip pat „Toyota Yaris“, tiesa, ne tą patį, į kurį įvažiavo Šumacheris. „Dabartinis automobilis – raudonos spalvos. Tai maža miesto mašina, naudojanti nedaug degalų ir nekelianti jokių problemų. Patogi, lengva valdyti. Aš dažniausiai vairuoju mieste ar užmiestyje. Man ji tiesiog miela ir praktiška“, – savo automobiliu džiaugiasi G.Litvaitienė.
Sudaužė močiutės laimėtą naujutėlaitį automobilį
Tuo metu LRT radijo naujienų tarnybos žurnalisto Edvardo Kubiliaus pirmasis ir iki šiol vienintelis automobilis yra „Dacia Duster Ambiance“, kuris jo rankose atsidūrė prieš dvejus metus. Tais pačiais metais jis ir pagamintas.
Šio automobilio istorija, pasak E.Kubiliaus, labai dramatiška ir juokinga, puikiai atspindinti jo asmenybę ir gyvenimo būdą.
„Atsikeliu pirmadienio rytą, įsijungiu kompiuterį ir bandau save priversti internete pradėti ieškoti automobilio, kadangi tuo metu man jo reikėjo nedelsiant. Dar nepradėjus ieškoti, paskambina tėtis ir paprašo, kad internete patikrinčiau močiutės „Teleloto“ bilietą. Suvedu skaičius ir negaliu patikėti – ji laimėjo naujutėlaitį automobilį. Iškart pagalvojau, kad kažkokiu būdu turiu šį automobilį gauti, kadangi sutaupysiu laiko, nes nereikės ieškoti – atvažiuosiu į saloną ir pasiimsiu. Dienai bėgant sukirtome rankomis – močiutė man perleido laimingąjį bilietą, o aš atsiėmiau automobilį“, – automobilio įsigijimą prisimena E.Kubilius.
Pirmąkart salone išvydęs automobilį E.Kubilius sako ir apsidžiaugęs, ir nuliūdęs. „Apsidžiaugiau, nes jis – visiškai naujas, švarus, iš išorės visai patrauklus ir, svarbiausia, su trejų metų garantija. Vadinasi, problemų nebus. O nuliūdau todėl, kad šio automobilio komplektacija – pati paprasčiausia. Šiaip šio automobilio turėtų būti varomi 4 ratai, o mano – tik 2, nors jis ir traktuojamas kaip miesto visureigis. Maža to, jame nėra navigacinės sistemos, oro kondicionieriaus ir garso aparatūros“, – vardija E.Kubilius.
Beveik per dvejus metus E.Kubilius nuvažiavo 40 tūkst. kilometrų. Per šį laiką su automobiliu neturėjo jokių problemų, išskyrus du neįtikėtinus ir labai sėkmingai pasibaigusius eismo įvykius. Išskirtiniai E.Kubiliui buvo patys pirmieji kilometrai.
„Grįžkime į pačią pirmąją dieną, kai pasiėmiau automobilį. Tokių dviprasmiškų jausmų kamuojamas naujutėlaičiu automobiliu nusprendžiau nusivežti draugus savaitgaliui į Lenkiją. Automobilį iš salono Vilniuje pasiėmiau trečiadienį, o išvyka turėjo įvykti penktadienį. Tačiau prieš išvyką dar nusprendžiau automobilį nuvaryti į plovyklą, kad pirmoji tolima kelionė būtų ypatinga. Deja. Stumdamasis iš plovyklos garažo taip trenkiausi į pastato koloną, kad net krūptelėjau.
Plovyklos darbuotojai žiūri netekę žado, o aš išlipu iš automobilio kvatodamasis visu balsu ir galvoju: kitaip ir būti negali, čia kaip tik tai, kas man nuolat nutinka, – atsiranda problema, kada jos mažiausiai reikia. Pirmasis eismo įvykis mane ištiko praėjus lygiai dviem dienoms nuo tada, kai automobilį pasiėmiau iš salono, ir lygiai parai po to, kai įsigaliojo kasko draudimas“, – LRT.lt pasakoja E.Kubilius.
Tačiau didžiausia bėda esą buvo ta, kad lygiai po savaitės buvo E.Kubiliaus mamos 50-metis, į kurį žurnalistas turėjo iškilmingai atvežti močiutę jos laimėtu automobiliu. „Serviso darbuotojai sako, kad per savaitę sutvarkyti greičiausiai nespės, o aš jau matau, kad jei to nebus, mamos šventė bus tiesiog sugadinta – nervinsis tėvai, močiutė nebus atvežta į šventę loterijoje laimėtu automobiliu arba bus atvežta apdaužytu. Visgi ačiū serviso žmonėms – jie suspėjo ir šventė liko nesugadinta“, – prisimena E.Kubilius.
Radijo žurnalistas ir toliau rieda savo „Dacia Duster Ambiance“. „Jis – erdvus, aukštas, todėl jo neapgadinu, jei netyčia užvažiuoju ant bortų. Važiuoja kaip važiuoja, bet mano svarbiausią poreikį – važiuoti – patenkina. Džiugu tai, kad jis kol kas visada užsiveda, nė karto vidury kelionės nesustojo. Trūkumai – tai komplektacija. Jeigu automobilis būtų normaliai sukomplektuotas, matyt, bendras vaizdas ir įspūdis būtų visiškai kitoks. Deja, tokios loterijos, kuri man ir parūpino šį automobilį, sąlygos. Su jomis sutinku, nes automobilis man – transporto priemonė, o ne svarbi gyvenimo dalis“, – pabrėžia E.Kubilius.
R.Paleckis pirmuoju automobiliu grįžo iš Berlyno
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis pirmąjį automobilį „Lada“ įsigijo Berlyne, tiksliau – jį gavo kone dovanų.
„1995–1996 m. lankiausi Berlyne ir netikėtai kolega žurnalistas paklausė, kaip ketinu grįžti į Lietuvą. Tai planavau padaryti traukiniu arba autobusu, bet tuomet minėtas žurnalistas pasiūlė grįžti su jo „Lada“. Jam ji buvo jau per sena ir bijojo, kad nepavyks sėkmingai atlikti techninės apžiūros. O norint ją priduoti į metalo laužą, jam būtų reikėję sumokėti 300 Vokietijos markių. Pasiteiravus, kiek nori už automobilį gauti pinigų, atsakė: gal kokią markę ir paimčiau, nes reikia sutvarkyti pirkimo ir pardavimo sutartį.
Taigi ilgai negalvodamas įsigijau automobilį už markę ir grįžau į Lietuvą. Čia ramiai atlikau techninę apžiūrą ir kurį laiką su juo važinėjau“, – LRT.lt pasakoja R.Paleckis.
Nuo to laiko LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas pakeitė ne vieną automobilį, o dabar vairuoja 2005 m. „Jeep Cherokee“.
„Jis – gerai išlaikytas, nors ir daug nuvažiavęs. Šį automobilį turiu dvejus metus. Patinka, kad automobilis yra aukštas ir galiu patogiai privažiuoti prie šaligatvio. Priimtinas ir patogus automobilio valdymas. Šią vasarą planuoju keisti automobilį, bet jis tikrai geros būklės, turint omenyje, kiek yra nuvažiavęs ir kiek jam metų“, – sako R.Paleckis.
LRT.lt vyr. redaktorius mėgo į ką nors įvažiuoti atbulas
Pirmasis LRT.lt naujienų portalo vyriausiojo redaktoriaus Vladimiro Laučiaus automobilis buvo „Renault 19“. Ryškiausi prisiminimai esą greičiausiai susiję su baime važiuoti pirmaisiais metais.
„Nebuvau didis mėgėjas vairuoti, maža to, visur pasiklysdavau, nes važiuodamas sunkiai orientuojuosi net pažįstamose miesto vietose. Mano draugas A.Matonis šią savybę vadina topografiniu kretinizmu. Tai tokie ir įspūdžiai – gana kretiniški. Tiesa, dar mėgau į ką nors įvažiuoti atbulas. Net į stovintį objektą – stulpą, automobilį. Galiu nuraminti skaitytojus – to jau seniai nebedarau“, – juokiasi V.Laučius.
Šiuo metu LRT.lt vyr. redaktorius sako keičiantis automobilį – iš „Škoda Yeti“ persės į „Mitsubishi Outlander“. „Pirkti „Mitsubishi Outlander“ patarė A.Matonis, tad jei nepatiks, mums reikės su juo labai rimtai pasikalbėti, kai grįšiu iš atostogų. Bet, manau, viskas bus gerai“, – viliasi V.Laučius.
Savo ruožtu LRT.lt žurnalistės ir LRT televizijos laidų vedėjos Vilijos Andrulevičiūtės automobilis – kur kas mažesnis nei V.Laučiaus visureigis. Ji vairuoja sidabro spalvos „Hyundai i10“. „Jis man pasirodė labai mielas, jaukus ir labai manevringas. Dideliame mieste mažas automobilis yra labai patogus, tai yra jo privalumas nuolat pilnose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tačiau mažas jo ir vidus. Tai supratau per vieną kelionę į vasaros muzikos festivalį, kai į savo „Hyundai“ ne tik nesugebėjau sutalpinti viso bagažo, bet ir vieno kartu turėjusio vykti pakeleivio...“ – kuriozinę situaciją prisimena V.Andrulevičiūtė.
Tuo metu pirmasis V.Andrulevičiūtės automobilis buvo „Fiat Brava“, nupirktas tėčio, merginai pradėjus bakalauro studijas universitete.
„Savo pirmąjį automobilį buvau pakrikštijusi Barboryte. Vairavau ją gal kokius šešerius metus ir visą tą laiką žmonės ginčydavosi, kokios ji yra spalvos. Man ji buvo šviesiai violetinė, kitiems – mėlyna, atsirado ir sakančių, kad ji – pilka. Su Barboryte nuvažiuotas ne vienas tūkstantis kilometrų. Kadangi tai buvo mano pirmasis automobilis, su juo buvo labai sunku atsisveikinti, pamenu, net ašarą nubraukiau“, – neslepia žurnalistė.
