Teigiama, kad nemokamo įkrovimo stotelės naikinamos ne dėl pabrangusios elektros, o dėl susitarimo gaunant tam tikslui skirtą Europos Sąjungos paramą. Būtent susitarimas teikti nemokamas paslaugas už europinius pinigus baigiasi 2023-iaisiais metais.
Pirkėjų atbaidyti neturėtų
Nors atrodytų, kad sprendimas panaikinti nemokamą įkrovimą ir tuo pačiu brangstanti elektra gali atbaidyti elektromobilių parko plėtrą Lietuvoje, šios srities ekspertas Dainius Jakas sako, kad tai potencialių elektromobilių pirkėjų masiškai neatbaidys.
Anot pašnekovo, elektromobilį įsigyti galintiems asmenims tokios papildomos išlaidos tikrai nebus pagrindinis vardiklis priimant sprendimą.
„Yra dalis žmonių, kurie elektromobilį perka būtent dėl nemokamo įkrovimo galimybės. Tai tokie žmonės jau apie elektromobilį negalvos. Tačiau elektromobilis nėra pigi prekė, ir dažniausiai tie žmonės, kurie gali sau leisti įsigyti elektromobilį, o ypač naują, tikėtina, kad galės sau leisti įsikrauti ir mokamos energijos bei didelės problemos dėl to nebus. Kardinalių elektromobilių populiarumo pokyčių tikrai neprognozuočiau“, – kalbėjo Dainius Jakas.
Verslas infrastruktūrai dėmesio skirtų daugiau
Elektromobilių entuziasto teigimu, šiame sprendime yra ir teigiamų dalykų. Pasak Dainiaus Jako, nemokamo įkrovimo panaikinimas duos pastebimą naudą dėl pačios infrastruktūros gerinimo, kadangi iki šiol nemokamo įkrovimo stotelės elektromobilių vairuotojams buvo tarsi loterija. Atvykęs prie jos negali būti garantuotas, kad pavyks savo automobiliui „įpūsti“ energijos.
„Nemokamas įkrovimas stabdo verslo atėjimą į šią rinką. Valstybininkai tiesiog nemoka susitvarkyti, o verslas tai turėtų padaryti gerai. Kalbu apie problemas dėl įkrovimo stotelių veikimo. Jose sutrikimų yra ne kai kada, o kiekvieną dieną. Jei važiuotumėte nuo Vilniaus iki Kauno ar Klaipėdos ir patikrintumėte stoteles, tai bent viena, ar net dvi ar trys neveiktų. Pavyzdžiui, vakar neveikė trys. Būna, kad atvažiuoji į krovimo vietą ir ten yra dvi stotelės. Ir abi neveikia. Ir gedimo pašalinimo laikas yra trys darbo dienos.
Kad lengviau suprastumėte tokį absurdą, įsivaizduokite, kad jūsų benzininiam automobiliui baigiasi degalai, jūs sustojate degalinėje ir ten jums sako, kad aptarnausime jus po trijų dienų, nes sugedusi įranga. Palaukite arba važiuokite kitur. O jei kitur vėl tas pats? Būtent dėl šios betvarkės labai tikiuosi, kad panaikinus nemokamą krovimą į tai sureaguos verslas ir padarys geriau, kad infrastruktūra, nors ir mokama, bet būtų garantuota ir užtikrintų įkrovimo galimybę“, – sakė Dainius Jakas.
Galėtų pakeisti elektromobilių vairuotojų kultūrą
Dainiui Jakui pritaria ir Lietuvos elektromobilių asociacijos prezidentas Laurynas Jokužis. Jo teigimu, šiuo metu situacija su nemokamo įkrovimo stotelėmis yra bloga ne tik dėl nuolatinių techninių sutrikimų, bet ir dėl pačių vairuotojų požiūrio į dykai gaunamą energiją. Pasak pašnekovo, apmokestinus įkrovimą tai turėtų pakeisti ir vairuotojų įpročius.
„Sprendimas apmokestinti įkrovimo stoteles keliuose yra geras, kadangi aš manau, kad nėra nieko gero tame, kas yra nemokamai. Tokiu atveju vairuotojai elektros netaupo, tuomet pešasi prie stotelių, kuris pirmas ir kiek įsikraus. Vietos prie įkrovimo stotelių kartais tiesiog užimtos be reikalo, nes, tarkime, kas nors su „Tesla“ sugalvojo, kad esant 92 procentų baterijos likučiui jam reikia pasipildyti nemokamos elektros. Kai tuo metu kažkam kitam galbūt reikia įkrauti kur kas labiau išsikrovusią bateriją.
Puikiai tą galima suprasti pažiūrėjus į mokamas įkrovimo stoteles. Jose beveik visą laiką gali rasti laisvą vietą įkrovimui. Priešingai nei nemokamose. Manau, kad šis sprendimas įves šiokią tokią kultūrą“, – sakė Laurynas Jokužis.
Laurynas Jokužis antrina Dainiui Jakui ir tvirtina, kad apmokestintas elektromobilių įkrovimas didelio būsimų tokio transporto pirkėjų srauto neatbaidys. Visgi pašnekovas mano, kad apmokestinus įkrovimą galėtų būti svarstomas subsidijos elektromobilio įsigijimui didinimas ir taip išlaikomas alternatyvios energijos patrauklumas vairuotojams.
Pasak Lietuvos elektromobilių asociacijos prezidento, greta šios paskatinimo priemonės taip pat reikėtų labiau apmokestinti senus ir taršius automobilius su vidaus degimo varikliais.
