Ramybės gatvės gyventojui susidarė įspūdis, kad savivaldybės darbuotojai problemos nė nesiruošia spręsti, priešingai – toleruoja neteisėtą veiklą. Miesto tvarkymo skyriaus leidimą įrengti veją gavusi Elena S. laikosi priešingos nuomonės – moteris teigė, tenorinti gyventi tvarkingoje aplinkoje. „Kur jūs matėte ant žalios vejos stovinčias mašinas?“, – klausė ji.
Kantrybė išseko, kuomet įrengiant vejos bortelį buvo iškastas griovys, taip pažeidžiant kelkraštį, kuriame gyventojai įpratę statyti automobilius.
Heraldas S. 15min pasakojo, kad tvorą ir tujų gyvatvorę kaimynė įrengė valstybinėje žemėje. Vėliau nusprendė savo reikmėms naudoti ir šalia kelio esantį taip pat valstybei priklausantį plotą – jame pasodino pušis. Kantrybė išseko, kuomet įrengiant vejos bortelį buvo iškastas griovys, taip pažeidžiant kelkraštį, kuriame gyventojai įpratę statyti automobilius. Paaiškėjo, kad leidimą įrengti veją ir vejos bortelį, nepasitarus su kitais gyventojais, suteikė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius.
Padeda įteisinti pažeidimus?
„Mus pasiekė informacija, kad Kauno miesto savivaldybės atsakingi asmenys, vietoje to, kad įvertintų įstatymų pažeidimus ir imtųsi reikiamų priemonių atstatyti teisingumą, atstovaujant valstybės ir visuomenės interesus, atvirkščiai, stengiasi padėti įteisinti minėtus įstatymų pažeidimus. Bando sudaryti sąlygas privatizuoti neteisėtai savavališkai užgrobtą, aptvertą tvora ir apsodintą tujų gyvatvore, valstybinę žemę (dalį kelkraščio).
Kaimynė stengiasi užimti ir visą likusį kelkraštį, ten įveisti asmeninę veją bei pušų šilelį, nors Ramybės gatvės gyventojai naudoja šį kelkraštį automobilių pastatymui. Tam talkina Kauno miesto savivaldybės atstovai, nekreipdami jokio dėmesio į trečios šalies, bendruomenės žmonių, interesus. Pažeidžiamos mūsų teisės, sutrikdomas saugus eismas“, – tikino Heraldas S.
Buvo surinkta septyniolika šiam sprendimui nepritariančių gyventojų parašų. Prašydami spręsti problemą jie kreipėsi ne tik į savivaldybės darbuotojus, bet ir į Kauno merą. Pašnekovo teigimu, valdininkai daugiau kaip septynis mėnesius nesprendžia bendruomenės žmonių nurodytų aiškių ir akivaizdžių problemų, tuo pažeisdami pilietines teises ir ignoruodami bendruomenės interesus.
Nesulaukia argumentuotų atsakymų
„Atrašo, bet dalykiškai ir argumentuotai neatsako nei į tris Ramybės gatvės bendruomenės žmonių skundus, nei į keletą elektroninių laiškų, kuriuose nurodyti valstybinių, visuomeninių interesų ir įstatymų pažeidimai. Nepadeda ir asmeniniai susitikimai su atsakingais pareigūnais.
Akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės valdininkai nesilaiko įstatymų ir nesiskaito su eiliniais piliečiais, bet nesitikėjome, kad jie pademonstruos teisinį nihilizmą ir įžūlią nepagarbą Seimo kontrolieriaus institucijai, nereaguodami į du Seimo kontrolieriaus raštus, raginančius spręsti aktualias problemas“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Jis pasakoja dar labiau nusivylęs, kuomet sužinojo, kad Miesto tvarkymo skyriaus iniciatyva Eismo saugumo komisijai bus teikiamas svarstyti klausimas dėl kelio ženklų „Sustoti draudžiama“ pakabinimo Ramybės gatvėje. Jo teigimu, toks sprendimas uždrausti statyti automobilius gyvenamoje vietovėje, praktiškai kiemuose – absurdiškas, tačiau nestebina. Heraldo S. nuomone, teisingiausia būtų atstatyti sudarkytą kelkraštį, ir pastatyti labiausiai šiai teritorijai tinkamą kelio ženklą – „Gyvenamoji zona“.
Nežinojo, kad tvora valstybinėje žemėje
Kaimynų kaltinimų sulaukusi Elena S. 15min paaiškino, kad tvorą ir tujų gyvatvorę valstybinėje žemėje įrengė netyčia. Jos teigimu, atsikrausčius į būstą Ramybės gatvėje, tvora jau buvo pastatyta. Tik neseniai paaiškėjo, kad vienoje sklypo pusėje tvora apima 70 centimetrų, o kitoje – apie 3 metrus valstybinės žemės.
„Visą laiką kol čia gyvenu, tai tvarkau tą vietą – pjoviau žolę, rinkau šiukšles. Būdavo, ateini pjauti žolės, o ant jos pastatytos 3-4 mašinos. Kad būtų lengviau prižiūrėti, paprašiau leidimo savo lėšomis įrengti vejos bortelius. Savivaldybei sutikus, pradėjome darbus. Bėda ta, kad vieno kaimyno vartai neleistinai atsidaro į kelio pusę, ir jam kyla problemų norint išvažiuoti iš kiemo. Todėl ir ėmė rašyti skundus. Mes tik norim, kad aplinka būtų tvarkinga, tos pušys niekam netrukdo. Mašinas galėtų savo kieme statyti, ten juk tuščia, bet čia specialiai stato. Kur jūs matėte ant žalios vejos stovinčias mašinas?“, – klausė Elena S.
Mašinas galėtų savo kieme statyti, ten juk tuščia, bet čia specialiai stato. Kur jūs matėte ant žalios vejos stovinčias mašinas?, – klausė Elena S.
Pašnekovė 15min paaiškino, kad sulaukusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovų vizito, tvorą pašalino, tačiau tujų gyvatvorę dar tikisi išsaugoti. Moteris nerimauja, kad gali tekti nupjauti 26 metus augintas tujas. Siekdama gyvatvorę išsaugoti, net kreipėsi į gamtos apsaugos skyrių, tačiau kol kas negavo atsakymo.
„Paaiškėjo, kad dabar neturime teisės pušų iškirsti, nes jos mums nebepriklauso, tai – valstybinė žemė. Taip pavargau dėl tų nuolatinių skundų, kad jau nieko nebenoriu. Jeigu ir gamtos apsaugos skyrius neleis tujų išsaugoti, tai ir perkelsim“, – atviravo pašnekovė.
Pažeidimai pašalinti tik iš dalies
NŽT viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Remeikaitė 15min patvirtino, kad Ramybės gatvėje buvo užfiksuotas pažeidimas.
Be to, gegužės mėnesio pabaigoje buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimai yra pašalinti dalinai – pašalinta tik vielos tinklo tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinti ne visi pažeidimai, pažeidėjai yra kviečiami atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui ir baudos skyrimui.
„Tuo atveju, jeigu tujų tvora nebus geranoriškai pašalinta, NŽT Kauno miesto skyrius kreipsis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą. Sprendimą dėl vejos bortelio ir iškasto griovio turėtų priimti Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai, nes tai – miestui priklausanti gatvės dalis“, – teigė NŽT atstovė.
Paklausta ar dažnai tenka atlikti žemės patikrinimus, R.Remeikaitė sakė, kad įstaiga per metus atlieka daugiau kaip 6 tūkstančius neplaninių žemės naudojimo patikrinimų. Dažniausiai jie atliekami gavus skundų.
Klausimų išvengė
„Viena pusė nori matyti švarią gatvę su kelkraštyje įrengta prižiūrima veja – kita pusė nori daugiau vietos parkuoti automobiliams. Mūsų žiniomis, komisija priėmė sprendimą šioje gatvėje pastatyti sustoti draudžiantį kelio ženklą“, – teigė Vilijampolės seniūnas Algimantas Mickevičius.
Jo teigimu, Ramybės gatvės gyventojų konfliktas kilo dėl gerbūvio darbų. Ramybės gatvės gyventoja, prieš įrenginėjant valstybinėje žemėje veją ir vejos bortelius, raštiškai kreipėsi į Miesto tvarkymo skyrių. Iš skyriaus gavo sutikimą įrengti veją ir vejos bortelius savo lėšomis, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pradėjus vykdyti darbus tarp kaimynų ir kilo konfliktas.
Į klausimą, ar gyventojų surinktų parašų ir skundų nepakanka, kad būtų uždrausta veikla valstybinėje žemėje, savivaldybės atstovas neatsakė. 15min taip pat nesulaukė atsakymo, kodėl priimtas sprendimas Ramybės gatvėje pastatyti ženklą, draudžiantį statyti automobilius.
