„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Neringos ateities vizija: tiltas ar uždara teritorija su brangiu įvažiavimu?

Tiltas ar tunelis – ko labiau reikia Neringai, kad susisiekimas su šiuo ypatingu Lietuvos kampeliu taptų patrauklesnis? O gal viską reikėtų palikti taip, kaip yra, ir toliau kaip susisiekimo priemonę naudoti keltą? Apie tai specialioje LRT RADIJO laidoje kalbėjo Nidos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.
Smiltynės perkėla
Smiltynės perkėla / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Padidėjusios kainos už įvažiavimą

Nuo šių metų norint iš Klaipėdos persikelti į kitą Kuršių marių pusę su lengvuoju automobiliu tenka mokėti 12 eurų ir 30 centų. Norint nuvykti į Nidą, teks sumokėti ir papildomą 20 eurų ekologinį mokestį.

Visai neseniai ženkliai padidėjo įvažiavimo į Neringą mokestis autobusams. Anksčiau šių transporto priemonių vairuotojai turėjo mokėti 45 eurus, dabar – 70. Tai didelis padidėjimas, tačiau toks sprendimas buvo priimtas viską gerai apskaičiavus.

„Dėl to buvo daug diskusijų. Liaudiškai tariant, mus plakė ir verslo atstovai, kurie organizuoja keliones. Pagrindinis argumentas, kodėl buvo padidintas įvažiavimo mokestis, yra labai paprastas – buvo sumažintos kelto perkėlos kainos ir autobusais važiuojantiems jos gerokai sumažėjo.

Todėl nusprendėme, kad, viena vertus, tai yra proga mums padidinti mokestį ir nuostolių kelionių organizatoriai nepatirs.

Taip pat esame tas kurortas, kuris ne tik propaguoja, bet ir diegia alternatyvias susisiekimo priemones bei skatina keliones vandens transportu, dviračiais“, – priežastis, kodėl buvo padidinta rinkliava už įvažiavimą į Neringą autobusams, vardija N.Lendraitis.

Neringa.lt nuotr./Narūnas Lendraitis
Neringa.lt nuotr./Narūnas Lendraitis

Tiltas, tunelis ar viską palikti taip, kaip yra?

Kalbant apie tilto poreikį, N.Lendraitis pripažįsta, kad jis situaciją pagerintų, tačiau priekaištų neturi ir dabar veikiančiai keltų sistemai.

„Beveik visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį yra apie tai diskutuojama, ir žinome, kad ir Klaipėdos, ir uosto strateginio planavimo dokumentuose jis buvo žymimas, savo vizijoje tai regėjome.

Manome, kad Smiltynės perkėla veikia optimaliai, keltai kursuoja visą parą. Jie tenkina poreikius“, – sako N.Lendraitis.

Neringa yra ypatinga Lietuvos vietovė, kuri gali pasigirti išskirtiniais gamtos peizažais. Taip pat ypatinga ir šio regiono istorija, bet N.Lendraitis teigia, kad šiandien yra XXI amžius ir čia gyvenantys žmonės nusipelnė daugiau šiuolaikinių sprendimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Parnidžio kopa Nidoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Parnidžio kopa Nidoje

„Taip, yra dvi nuomonės. Vieni sako, kad Neringa turi būti uždara ir joje turi būti kuo mažiau civilizacijos. Iš esmės taip, mes istoriškai žinome, kad tai yra ypatinga teritorija su ypatingomis asmenybėmis. Tačiau tai yra labiau romantiška prieiga.

Bet čia gyvena žmonės, jie turi pačius elementariausius poreikius. Vaikams reikia lankyti darželius, mokytis mokyklose. Turi būti visa kultūros infrastruktūra ar būtiniausios paslaugos, kurių mes neturime.

Aš visiems siūlau čia pagyventi metus ir tada pamatysite, kokioje situacijoje yra čia gyvenantys žmonės, suprasite, kad čia tikrai reikia elementariausių paslaugų, kurių mes neturime“, – teigia N.Lendraitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs