Tačiau net ir didžiausios automobilių gamintojų pastangos ne visada garantuoja sėkmę. Kai kurie, kažkada dar visiškai nauji, automobilių modeliai, nors ir atrodė daug žadantys, greitai išnyko iš rinkos, palikdami gamintojus su nuostoliais ir nusivylimu. Šiame straipsnyje Autoplius.lt apžvelgia keletą itin nesėkmingų modelių ir aiškinasi, kas būtent nepavyko.
„Edsel“ (1958–1960): „Ford“ nesėkmė
Vienas iš garsiausių automobilių pramonės nesėkmių pavyzdžių yra „Ford“ kompanijos kurtas prekės ženklas – „Edsel“. 1950-ųjų pabaigoje „Ford“ nusprendė pagaminti naują automobilį, kuris turėjo užpildyti rinkos nišą tarp jų standartinių modelių ir prabangių „Lincoln“. Didžiulės investicijos į marketingą ir inovatyvų dizainą sukėlė didžiulius lūkesčius, tačiau realybė buvo stipriai kitokia.
Pirmiausia – „Edsel“ dizainas nepatiko daugybei potencialių pirkėjų. Kaip vieną negražiausių bruožų jie išskyrė priekines groteles, kurias net pavadino „arklio nasrais“. Be to, automobiliai buvo brangesni nei konkurentų, o jų gamyba – kupina techninių problemų. Tai pirkėjams sukėlė daug nusivylimų. „Edsel“ taip pat pasirodė ne itin tinkamu metu – tuometinė ekonominė situacija JAV blogėjo, o pirkėjai tapo atsargesni su savo finansais. Visa tai lėmė, kad „Edsel“ pardavimai buvo katastrofiški. Galiausiai, vos po trejų veiklos metų ir 7 skirtingų modelių, „Ford“ sustabdė „Edsel“ markės gamybą, patirdama milijoninius nuostolius.
„Pontiac Aztek“ (2001–2005): modelis lėmęs pabaigą
„Pontiac Aztek“ – vienas iš pavyzdžių, kai automobilio dizainas tapo pagrindine jo nesėkmės priežastimi. 2000-ųjų pradžioje „General Motors“ panoro sukurti universalų automobilį, kuris atitiktų daugumos aktyviai gyvenančių vartotojų poreikius. „Aztek“ buvo reklamuojamas kaip automobilis su daugybe praktiškų funkcijų. Bagažinės dangtį buvo galima transformuoti į palapinę, buvo daug vietos kroviniams, turėjo didelę prošvaisą, varomas visais ratais ir gavo unikalių tiek interjero, tiek kėbulo dizainą.
Tačiau „Aztek“ dizainas susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Automobilio išvaizda buvo kritikuojama kaip per daug aštri, negraži ir net neproporcinga. Šis modelis tapo pajuokų objektu ir puikiu pavyzdžiu, ko nedaryti kuriant automobilio dizainą.
Nors „Aztek“ turėjo mažą ratą savų gerbėjų, vertinančių jo funkcionalumą – bendras pirkėjų skaičius buvo per mažas, kad modelis išgyventų ilgiau nei ketverius metus. Po šios nesėkmės „Pontiac“ markė pradėjo sparčiai nykti, kol galiausiai „General Motors“ nusprendė nebetęsti gamybos. Paskutinis, baltas „Pontiac“ modelis, pavadinimu „G6“ buvo surinktas 2010 metais.
„DeLorean DMC-12“ (1981–1983): nesėkmė, kurios trokšta kolekcininkai
„DeLorean DMC-12“ yra vienas iš tų automobilių, kurie dėl savo unikalaus dizaino ir populiariosios kultūros tapo legendomis, tačiau komercine prasme buvo fiasko. Sukurtas John DeLorean, buvusio „General Motors“ vadovo, šis automobilis turėjo būti prabangus, sportinis modelis su futuristinie išvaizda. Nerūdijančio plieno kėbulas ir aukštyn atsidarančios durelės jau pasako daug.
Nepaisant futuristinio dizaino ir didelio pirkėjų susidomėjimo, „DMC-12“ susidūrė su daugybe problemų. Gamybos kokybė buvo prasta, automobilio variklis – nepakankamai galingas, o kaina – per aukšta. Be to, „DeLorean Motor Company“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir teisinėmis problemomis, kurios galiausiai privedė prie bankroto. „DeLorean DMC-12“ gamyba buvo nutraukta vos po dviejų metų, pagaminus tik 9000 vienetų.
Įdomu tai, kad šis automobilis sugrįžo antram gyvenimui dėka „Atgal į ateitį“ (Back to the Future) filmų trilogijos, kur „DeLorean“ tapo laiko mašina. Šiandien „DMC-12“ yra kolekcininkų trokštamas modelis, tačiau tuo metu jis tapo viena iš didžiausių JAV automobilių pramonės nesėkmių.
Beja, „Tesla Cybertruck“, anot E. Musko, buvo įkvėptas būtent „DeLorean DMC-12“. Gal ir jo laukia panašus likimas?
„Renault Avantime“ (2001–2003): žvelgiant per toli į priekį
„Renault Avantime“ yra pavyzdys, kai automobilio koncepcija buvo orientuota ne į netolimą, bet į labai tolimą ateitį. Savaime suprantama, tai nesulaukė plataus vartotojų pritarimo. Šis modelis, primenantis „Renault Espace“ kupė versiją, turėjo būti vienas iš naujos nišos pradininkų. Bent taip tikėjosi „Renault“. Didelis kupė tipo kėbulas, daug erdvės interjere, komfortiška važiuoklė ir sportiška išvaizda. Skamba, kaip sėkmės formulė.
Deja, pirkėjai nebuvo pasirengę tokiam eksperimentui. „Avantime“ dizainas tikrai buvo išskirtinis, tačiau jis neatitiko nei tradicinio sedano, nei vienatūrio pirkėjo lūkesčių. Automobilio gamyba buvo sudėtinga ir brangi, o pardavimai gerokai mažesni nei tikėtasi. Vos po dvejų metų „Renault“ gamybą nutraukė, o „Avantime“ tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip inovacijos ne visada virsta komercine sėkme. Paskutinį kartą Autoplius.lt portale „Renault Avantime“ buvo parduodamas 2023 metų liepą.
„Chevrolet SSR“ (2003–2006): kabrioletas su pikapo bagažine
„Chevrolet SSR“ buvo įkvėptas 1950-ųjų „Chevy“ pikapų ir turėjo būti modernesnis, retro stiliaus automobilis su kabrioleto stogu ir pikapo bagažine. Dar vienas drąsus. „General Motors“ ėjimas, kuriuo jie tikėjosi, kad unikalus dizainas, vairuotojų meilė pikapams ir galingas V8 variklis pritrauks pirkėjus, ieškančius išskirtinumo.
Visgi „SSR“ susidūrė su keliais iššūkiais. Nors dizainas kai kuriems ir patiko, automobilis buvo visiškai nepraktiškas, o kaina – per didelė daugumai potencialių pirkėjų. Be to, nors „SSR“ ir buvo pakankamai galingas, jo svoris ir dydis trukdė pasiekti tikrą sportinio automobilio dinamiką. Po trejų metų gamyba buvo nutraukta, nes pardavimai nesiekė gamintojų lūkesčių. Per šį laikotarpį buvo parduoti šiek tiek daugiau nei 24 tūkst. „Chevrolet SSR“ modelių.
„Suzuki X-90“ (1995–1997): nepraktiškas, dvivietis SUV
„Suzuki X-90“ – dviejų vietų, labai mažas SUV tipo automobilis, kuris buvo reklamuojamas kaip pramoginis ir skirtas jaunimui. „X-90“ turėjo neįprastą išvaizdą – buvo nedidelis, dvivietis, nuimamu, kietu stogu, aukšta prošvaisa ir varomas visais ratais. Tačiau – visiškai nepraktiškas, ko tikisi dauguma SUV pirkėjų.
„X-90“ nepavyko rasti savo vietos rinkoje. Jis buvo per mažas kaip SUV ir per keistas kaip sportinis automobilis. Dėl šių priežasčių pardavimai buvo prasti, ir po dvejų metų gamybą nutraukė. 2013 metais „Top Gear Magazine“ įtraukė jį į 13 blogiausių pastarojo dvidešimtmečio automobilių, o 2022 JAV žurnalas „Motor Trend“ paskelbė jį prasčiausiu praeito amžiaus dešimto dešimtmečio automobiliu. Parduoti vos 7.200 modelių.
„Cadillac Cimarron“ (1982–1988): kai trūksta kokybės
„Cadillac Cimarron“ tapo dar vienu nesėkmingu „General Motors“ bandymu. Šįkart – įsiskverbti į kompaktinių prabangių automobilių rinką. 1980-aisiais šis modelis buvo sukurtas kaip atsakas į sėkmingus Europoje gaminamus kompaktinės klasės, tačiau prabangius automobilius. Tokius kaip 3 serijos BMW. Tačiau „Cimarron“ greitai tapo dar viena, didele „Cadillac“ nesėkme.
Pagrindinė problema buvo ta, kad „Cimarron“ buvo iš esmės „Chevrolet Cavalier“ su prabangiais akcentais. Nepaisant to, kad automobilis turėjo „Cadillac“ emblemas, jo interjeras ir vairavimo patirtis neatitiko kitų „Cadillac“ modelių siūlomo prestižo. Be to, jo kaina buvo aukštesnė, lyginant su konkurentais. O pastarieji dar siūlė ir geresnę kokybę bei vairavimo dinamiką. Po šešerių metų, patyręs didelius nuostolius, „Cadillac“ nutraukė „Cimarron“ gamybą, tačiau šio modelio nesėkmė ilgai liko juoda dėme šiam, prestižiniam prekės ženklui.
„Jaguar X-Type“ (2001–2009): sugadintas identitetas
„Jaguar X-Type“ – mažas prabangus sedanas, sukurtas norint konkuruoti su 3 serijos BMW ir „Mercedes-Benz C-Class“. Tai taip par ir pirmasis „Jaguar“ modelis su priekinių ratų pavara, sukurtas laikotarpiu, kai „Jaguar“ priklausė „Ford“ koncernui. „X-Type“ turėjo tapti automobiliu, padėsiančiu prekės ženklui pritraukti naujų, jaunesnio amžiaus pirkėjų.
Kaip jau įprasta šiame straipsnyje – „X-Type“ susidūrė su sunkumais. Pirma, jis buvo sukurtas ant „Ford Mondeo“ platformos, kas sukėlė rimtas markės entuziastų dvejones dėl „Jaguar“ prabangos įvaizdžio. Antra – automobilio dizainas nebuvo pakankamai išskirtinis ir patrauklus, kad pritrauktų pirkėjus iš konkurentų.
Galiausiai, nors „X-Type“ ir buvo vienas iš pigiausių „Jaguar“ modelių – jo vistiek neįpirko dauguma jaunų pirkėjų. Po aštuonerių metų gamyba buvo nutraukta, o „X-Type“ tapo pavyzdžiu, kaip prabangos prekės ženklas gali prarasti savo tapatybę bandant įsitvirtinti naujoje rinkoje. Nors „Ford“ planas buvo parduoti bent 100 000 automobilių per metus – per visą gamybos laiką buvo parduoti vos 350 000 modelių.
„Saturn Ion“ (2003–2007): inovatyvus modelis, kuriam trūko kokybės
Skaitantys straipsnį nuo pradžių turbūt nenustebs sužinoję, kad „Saturn Ion“ – dar vienas „General Motors“ bandymas sukurti naują, inovatyvų automobilį jaunajai kartai. „Ion“ turėjo patraukti pirkėjus savo unikaliomis savybėmis. Pavyzdžiui, automobilio prietaisų skydelis buvo centrinė konsolės viduryje. Kaip įprasta – ir kėbului buvo suteiktas išskirtinis dizainas, kuris kėlė dar daugiau problemų.
Pagrindinė „Ion“ problema buvo prasta kokybė. Nors automobilis kurtas stengiantis išlaikyti žemą kainą, taip būnant patrauklesniu pasirinkimu jaunimui, panašu, kad buvo persistengta. „Saturn Ion“ surinkimo kokybė ir panaudotos medžiagos buvo itin stipriai kritikuojami. Be to, jis siūlė labai prastą vairavimo patirtį. Automobilis buvo lėtas, triukšmingas ir itin nekomfortiškas. „Ion“ turėjo ir keletą inovatyvių elementų, tačiau tai nekompensavo neigiamos vairavimo patirties, todėl po ketverių metų gamyba buvo nutraukta, o „Saturn“ markė – uždaryta netrukus po to. Parduota šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. „Ion“ modelių.
„Fiat Multipla“ (1998–2010): kai dizainas tampa pajuokos objektu
Bene visiems skaitantiems geriausiai pažįstamas modelis – „Fiat Multipla“ buvo sukurtas kaip šeimos automobilis, siūlantis net šešias sėdimas vietas dviejose eilėse. Automobilis – labai praktiškas ir funkcionalus, tačiau jo išskirtinai neįprastas dizainas sukėlė itin daug kritikos visame pasaulyje. „Multipla“ tapo pavyzdžiu, kaip drąsūs dizaino sprendimai gali automobilį paversti pajuokos objektu ir neigiamai paveikti pardavimus.
„Multipla“ turėjo savo nedidelį gerbėjų ratą dėl praktiškumo, tačiau dauguma pirkėjų atmetė šį modelį dėl jo išvaizdos. Automobilio priekis, su dviem šviesų eilėmis ir keistu proporcijų deriniu, buvo dažnai vadinamas įvairiais epitetais. O žodis „negražus“ tapo vienu švelniausių apibūdinimų. Nors automobilio gamyba tęsėsi daugiau nei dešimtmetį, jis niekada taip ir netapo populiariu modeliu. 2010 metais „Fiat“ galiausiai nutraukė „Multipla“ gamybą ir grįžo prie konservatyvesnių dizaino sprendimų.
Išvada
Automobilių pramonė yra sudėtinga, o sėkmė rinkoje priklauso nuo daugybės veiksnių: dizaino, vairavimo patirties, technologinių sprendimų, rinkos tyrimų ir tinkamo laiko pasirinkimo. Šiame straipsnyje apžvelgti modeliai puikiai įrodo, kad net ir didžiausios pasaulio kompanijos gali susidurti su nesėkmėmis, kuomet kuriant naujus automobilius nepavyksta suprasti rinkos poreikių, arba pasirinkti tinkamo dizaino. Ir nors šie automobiliai nepasiekė savo pardavimų tikslų – jie savaip įsirašė į istoriją ir tapo svarbiomis transporto pramonės industrijos pamokomis.
