Temą siūlykite gazas@15min.lt
Vilniaus valdžia nuo pernai paskelbė apie natūralių pievų mieste koncepciją. Sostinės savivaldybė teigia, kad atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
Tačiau ši tvarka sulaukė prieštaringų vertinimų – keliami klausimai dėl erkių ir paūmėjusių alergijų. 15min skaitytojai įžvelgia ir rizikų eismo saugumui.
Vairuotojai: žolė trukdo pamatyti kitus automobilius, maskuoja ir laukinius gyvūnus
„Važiavau Oslo g., sukau į Šiltnamių g. Po to grįžome atgal tuo pačiu maršrutu. Įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio, žmonai lyg tarp kitko pasakiau: kažin ar neišlėks pagrindiniu kitas automobilis, nes per žolę iš toli nematyti“, – dalijosi pastabomis Linas.
Skaitytojas Airidas pastebėjo, kad O.Milašiaus g., norint šalutiniu keliu pasukti į Antakalnį, reikia gerokai išlįsti į priekį, kad pamatytum nuo Žirmūnų atvažiuojančius automobilius. Nes užstoja žolė (šiuo metu jau nupjauta – red. past.).
Kitas minėtas atvejis – Pavilnyje. Skaitytoja Greta irgi per žoles nepamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio – iš S.Šilingo g. suko į Verslo gatvę.
Panašiai problemą apibūdino ir Geležinio Vilko gatvėje su briedžiu prieš kelias dienas susidūręs vairuotojas: jei žolė būtų nupjauta, jis būtų bent sureagavęs į staiga išbėgusį gyvūną. Tačiau sparčiai vešinti žaluma labai riboja regos lauką, vairuotojas į judančią kliūtį nesureagavo, nes pamatė per vėlai.
Ką apie tokią netikėtai atsiradusią problemą galvoja Vilniaus savivaldybės administracijos atstovai? Gal vis dėlto eismo saugumas šiuo atveju svarbiau, nei mero idėja paversti sostinę ne tik želdynų, bet ir žolynų miestu?
Ką galvoja Vilniaus savivaldybės specialistai?
Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja, sako, kad situacija stebima ir kontroliuojama.
Specialistės teigimu, žolė šienaujama ir akinimą mažinančios užtvaros sankryžose yra projektuojamos taip, kad leistinu greičiu ir tinkamai į pagrindinį kelią įvažiuojantis vairuotojas nesusidurtų su nepatogumais. Kai kurių miestų gatvėse yra specialiai įrengiamos fizinės priemonės trukdančios įvažiuoti į pagrindinį kelią nesustojus.
„Nepaisant to, atsižvelgdami į vairuotojų pageidavimus, žemos vejos spindulį jau vykstančiuose šienavimuose padidinome iki 10-ies metrų.
Gyventojus ir bendruomenes maloniai prašome prisidėti prie šienavimo režimų tikslinimo. Kartu su seniūnijomis jau esame surinkę per 100 pageidavimų šienauti atokesnėse vietose ten, kur yra pamėgę žaisti vaikai, vedžiojami augintiniai arba priešingai – gyventojai prašo palikti tvarias pievas, dažniausiai dėl privatumo ar vėsinančio poveikio. Tai padaryti galima kreipiantis į seniūniją arba elektroniniu paštu zalias@vilnius.lt. Šienavimo algoritmai yra parengti pagal tipinius modelius, tačiau siekiame, kad jie atitiktų bendruomenių ir kaimynijų individulius poreikius. Tik bendradarbiaujant su gyventojais, galima sukurti patogiausias aktyviai veiklai vejas (jos yra šienaujamos dažniau, nei anksčiau) ir labiausiai vėsinančias bei liūtis sugeriančias pievas (kurios yra šienaujamos rečiau)“, – sakė Ramunė Baniulienė.
Ji pakomentavo ir situaciją su briedžiu:
„Greta Vilniaus yra laukinė gamta, tad gyvūnų užklydimo į miestą išvengti nepavyks. Stambius gyvūnus, pavyzdžiui, briedį, slepianti žolė yra sunkiai įsivaizduojama. Tačiau bet kurio dydžio gyvūnus gali užstoti medžiai, krūmai, tvoros. Keliuose, kur pavojų gali kelti gyvūnai, yra naudojamas šis priemonių arsenalas: įspėjamieji ženklai, greičio ribojamas, atskirais atvejais tvoros. Kiekvienas įvykis yra vertinamas atskirai. Nutikęs įvykis aiškiai signalizuoja, jog šioje vietoje eismo saugumą reikia didinti ir tai bus padaryta nedelsiant.“
