„Šių aikštelių savininkai dokumentus įformina ne kaip paslaugos sutartį, bet kaip automobilio stovėjimo vietos sutartį. Jie stengiasi kaip įmanoma labiau apriboti savo atsakomybę, todėl visada rasite sąlygas, kad aikštelės savininkas neatsako už automobilio ir jame esančių daiktų saugumą“, – sako advokatas.
„Lyderiai“ – tie patys daug metų
Pastaruoju metu vien Vilniuje siautėjantys automobilių vagys nusiaubė kelis prabangius automobilius. Mokamoje aikštelėje šalia Vilniaus oro uosto naują „BMW“ palikęs vairuotojas automobilį rado apvogtą. Panašiai per vieną vakarą nukentėjo ir trys vieno sostinės daugiabučio gyventojai, mašinas laikantys kameromis stebimoje požeminėje aikštelėje, nors namas aptvertas tvora, įeiti galima tik su kodu, o įvažiavimą į požeminę aikštelę riboja elektriniai vartai ir stebi kameros.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius LRT radijui patvirtina, kad pačių automobilių vagysčių skaičius nedidėja, bet vagystėmis padaroma turtinė žala pastaruoju laikotarpiu didesnė: „Matyt, apvagiami brangesni automobiliai ir jų pavagiamos dalys yra brangesnės. Daugelį metų absoliutus „lyderis“ išlieka „BMW“, taip pat apvagiami ir „Volkswagen“, „Toyota“, „Mercedes-Benz“, „Volvo“ automobiliai.“
P. Radvilavičiaus teigimu, tai automobilių dalių vagystės ir jų prekyba juodojoje rinkoje vykdoma Lietuvos mastu ir netgi yra susijusi su kaimyninėmis valstybėmis.
„Iš kaimyninių valstybių vogtos dalys atvežamos parduoti Lietuvos juodojoje rinkoje, o iš Lietuvos jos išvežamos į užsienį. Vilniaus apskrityje dažnai vagia iš kitų Lietuvos vietų atvykę žmonės, pavyzdžiui, dažniausiai iš Kauno apskrities“, – teigia policijos atstovas.
Detales vagys išlupa per keliolika sekundžių
Anot P.Radvilavičiaus, vagia įvairūs žmonės – ir pavieniai asmenys, kurie ypač dažnai yra priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir grupuotės, susibūrusios padaryti kelias vagystes ar kurį laiką veikti kartu.
„Bet noriu pabrėžti, kad šių nusikalstamų grupuočių negalima laikyti organizuoto nusikalstamumo struktūromis. Šiais metais Vilniaus apskrityje sulaikytos keturios grupės, vogusios automobilių dalis. Atliekami patikrinimai autoservisuose, automobilių dalimis prekiaujančiose parduotuvėse siekiant užkirsti kelią automobilių dalių vagystėms ir nustatyti, kas yra susiję su šiais nusikaltimais“, – sako P. Radvilavičius.
Policijos atstovo žodžiais, vagiama ir pagal užsakymus, ir tiesiog žinant, kad egzistuoja juodoji rinka ir yra galimybė nesunkiai parduoti pavogtas labai brangias detales. Pavyzdžiui, priduria jis, aikštelėje prie oro uosto per sausio mėnesį buvo apvogti septyni automobiliai – penki „BMW“ ir du „Mercedes-Benz“.
„Vienas „BMW“ šoninių galinio vaizdo veidrodėlių stikliukas kainuoja 300 eurų, o „Mercedes-Benz“ – 400 eurų. Tokį stikliuką galima paimti išlupti per keliolika sekundžių“, – aiškina P.Radvilavičius.
Aikštelių savininkai gudrauja
Paklaustas, ar mokamų saugomų aikštelių savininkai materialiai atsako už pavogtą sugadintą turtą, advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ Verslo ginčų advokatų kontoros advokatas M.Tamošiūnas sako, kad situacija aiški tik kai kalbama apie tas tikrąsias saugomas aikšteles su sargu, piktu šunimi.
„Tokios aikštelės savininkai, be jokios abejonės, atsako už automobilio saugumą, nes tokiu atveju susiklosto paslaugos santykiai ir atsakomybė gana griežta. Jei saugotojas yra profesionalas, už tai imantis piniginį atlygį, jis atsakys faktiškai visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos atvejus (jei automobilį nuneš uraganas)“, – aiškina M.Tamošiūnas.
Bet, priduria jis, kalbant apie konkrečią aikštelę prie oro uosto, situacija šiek tiek sudėtingesnė – nors žmonės įsitikinę, kad tokiose aikštelėse palikti automobiliai bus visiškai saugūs, šiek tiek gudrauja ir patys aikštelių savininkai.
„Šiuo atveju aikštelių savininkai dokumentus įformina ne kaip paslaugos sutartį, bet kaip automobilio stovėjimo vietos sutartį. Visi tų aikštelių savininkai stengiasi kaip įmanoma labiau apriboti savo atsakomybę, todėl visada rasite sąlygas, kad aikštelės savininkas neatsako už automobilio ir jame esančių daiktų saugumą ir t. t.“, – pabrėžia teisininkas.
Situaciją gali keisti ir draudikai
Įmonės „ADCParking“ sąlygose, pastebi M.Tamošiūnas, sakoma, kad yra nuomojama tik stovėjimo vieta, bet labai įdomu, kad ten taip pat nurodoma, jog aikštelės savininkas šią aikštelę stebi vaizdo kameromis – kitaip tariant, ji saugoma bei stebima.
„Jei nukentėjęs asmuo galvotų apie kažkokias pretenzijas aikštelės savininkui, vienintelis būdas laimėti būtų įrodyti, kad stebėjimas galbūt buvo netinkamas ar neužtikrintas, galbūt kameros neveikė“, – kalba advokatas.
Vis dėlto, paklaustas, ar yra galimybė ką nors laimėti, M.Tamošiūnas neslepia, kad pasakyti sunku, nes tokios teismų praktikos Lietuvoje nėra ir reikia ją formuoti: „Tai galėtų daryti draudikai, jeigu jie tą automobilį yra apdraudę ir nori susigrąžinti žalą iš aikštelės savininko.“
Taigi, pataria teisininkas, jei yra galimybė, išvykstant ilgesniam laikui, geriau rinktis tikrąsias automobilių saugojimo aikšteles su fizine apsauga. Tokiu atveju galima tikėtis, kad savininkas atsakys už automobiliui padarytą žalą. O jeigu žmonės renkasi „parkingus“, reikia pasirūpinti draudimu.
