Savo išvaizda naujoji, jau penktos kartos, „Micra“ labiau primena didesniuosius brolius („X-Trail“ ir „Qashqai“). O automobilio galinė dalis – šiokia tokia aliuzija į platėjančius „Juke“ sparnus.
Juo labiau kad, vos pravėrus duris, pasitinka naujasis D formos vairas, jau matytas atnaujintame „Qashqai“. Apskritai, užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad pirminę savo funkciją – viliojimo – „Micra“ atlieka puikiai. Jei anksčiau tai buvo kažkoks „keistas“ automobilis, tai dabar galima jį pavadinti ir ryškiu hečbeku, kuris yra mažų mažiausiai nenuobodus. Pirmas verdiktas: pamačius jį, norisi atsisėsti į vidų, paliesti vairą, apdailą (ji – jau iš minkštesnių medžiagų nei anksčiau) ir, žinoma, pralėkti su vėjeliu.
Mes su kolegomis to vėjelio ieškoti važiavome į Nidą – ten viename iš „Kuršių marių regatos“ etapų vyko žurnalistų buriavimo varžybos.
Kiek kainuoja sukomplektuota „Micra“
Teiginys, kad „Micra“ kaina prasideda nuo 12 tūkst. eurų, būtų spekuliatyvus. Iš tiesų, penkias NCAP saugumo žvaigždutes gavusi „Micra“ jau bazinėje įrangoje siūlo pėsčiųjų atpažinimo ir avarinio stabdymo sistemą, automatinį šviesų perjungimą ir išmaniąją nukrypimo iš eismo juostos prevencinę sistemą. Tačiau nėra kondicionieriaus.
Už tokią kainą galima įsigyti naują „Micra“, bet ar ji teiks daug teigiamų emocijų – nesu tikras. Bazinėje „Visia City“ versijoje bus 15 colių plieniniai ratlankiai su gaubtais, LED dienos žibintai, elektriniai išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai su integruotais posūkių signalais, priekiniai elektriniai stiklų kėlikliai, pajudėjimo įkalnėje pagalbos sistema, nuvažiuoto atstumo kompiuteris su pavarų perjungimo rodikliu ir išorės temperatūros rodmenimis, reguliuojamo aukščio vairuotojo sėdynė, reguliuojamas vairas, bazinė garso sistema su dviem garsiakalbiais. Tiesa, dar Start/Stop sistema.
Bet jei ieškote automobilio, kuris kviestų pramogoms ir įkvėptų nuotykiams arba, kitaip tariant, būtų suasmenintas pagal jūsų pageidavimus, reikėtų dar bent 4–5 tūkst. eurų daugiau. Ką jau kalbėti apie kondicionierių – jis būtinas.
Versija, kuria keliavome į Nidą, kainuoja 18 650 Eur – į „Kuršių marių regatą“ gaudyti vėjo su kolegomis išrūkome su 1 l trijų cilindrų turbininiu 90 AG varikliu su daugiataškio įpurškimo sistema varoma N-Connecta versija, prifarširuota technologijų. Tad kelionė neprailgo.
Automobilis individualistams?
Pirmas įspūdis, kurį paliko „Micra“, padarė mane egoistu. Norėjau važiuoti į Nidą vienas. Nes „Micra“ pagaminta taip, kad priekyje sėdintys žmonės, o ypač vairuotojas, jaustų, jog net ir nedidelis automobilis gali būti išskirtinis. Šiuo atveju – interjero ir eksterjero spalvinė dermė išties daro įspūdį. Tiesa, matosi ir kur pataupyta: galiniai stiklai nuleidžiami pasinaudojus „malūnais“, šeimyniškam žmogui norėtųsi papildomos apšvietimo lemputės gale. Ir daiktams dėti skirta kišenėlė yra tik ant vienos priekinės sėdynės nugarėlės. Tai tarsi sufleruotų, kad automobilis skirtas 2–3 keliauninkams. O porelei jis idealus. Žodžiu, orientuotas į jaunimą, kuriam rūpi ne tiek arklio galios, kiek stilius ir multimedijos galimybės. Juo labiau kad automobilis iki 100 km/val. įsibėgėja per 12,1 sek.
Bet labiausiai mano EGO pakutenęs dalykas – garso sistema. „Micra“ turi malonią ausiai funkciją – „Bose personal“ (čia – papildomas pasirinkimas). Tai reiškia, kad vairuotojo sėdynėje (deja, tik vairuotojo), liečiant 7 colių prietaisų ekraną, galima sureguliuoti garsą taip, kad vairuotojo ausis apgaubtų specialus erdvinis efektas. Jį sukurti padeda sėdynės atramoje galvai įmontuotos dvi nedidelės garso kolonėlės.
Ekologiškas. Bet ar ekonomiškas?
Kokia važiavimo dinamika? Neslėpsiu, į trijų cilindrų benzininius variklius iki šiol žiūrėjau atsargiai. Gal ir toliau taip žiūrėsiu. Bet puikiai suprantu, kad ekologiniai reikalavimai verčia gamintojus kraustytis iš proto. Kitose šalyse, kur automobilio kainą (tiksliau, mokesčius) lemia jo ekologiškumas, šis „Micra“ būtų pasmerktas tapti bestseleriu. Dėl kainos ir kokybės santykio.
Tačiau gyvename Lietuvoje. Čia tokių kaip aš, piktai šnairuojančių į tris cilindrus, yra daug. Beje, kainos skirtumas, palyginti silpnesnę trijų cilindrų jėgainę su turbina turinčiu analogu, vos 1200 Eur. O su 1,5 l turbodyzeliu – mažiau nei 3000 Eur. Taigi, manau, apie ekologiją pirkėjai galvos mažiausiai. Svarbiausia – kad automobilyje pakaktų erdvės (o ji smarkiai padidėjusi), jis būtų stilingas, nesunkiai „susikalbėtų“ su išmaniuoju telefonu, „gerai trauktų“ ir naudotų mažai degalų. Ko gero, 75 proc. šių lūkesčių ši modifikacija atitinka. Ryškus ir individualus. Erdvus.
Šalyse, kur automobilio kainą lemia jo ekologiškumas, šis „Micra“ būtų pasmerktas tapti bestseleriu.
Bet va, tų trijų cilindrų darbas manęs neįtikino. Tuščia eiga variklis šiek tiek vibruoja. O degalų sąnaudos, važiuojant keliu Smiltynė–Nida (greitis apie 70 km/val.), sukosi apie 5,2 l/100 km, kai, bandant spustelėti automagistralėje, neviršijant leistino greičio, siekė iki 6,4 l/100 km.
Mano kolegei Jurgitai Lapienytei, važinėjančiai ne nauju dyzeliniu analogiškos klasės mažyliu, tokie skaičiai įspūdžio nepadarė. Jos senas (bet neekologiškas) automobilis, pirktas Marijampolės turguje, vartoja 5–6 l/100 km dyzelino. Tačiau, kaip minėjau, jei tokio trijų cilindrų ekologiškesnio automobilio (CO2 emisija – 99 g/km) kaina būtų mažesnė ne tūkstančiu, o trimis, mat jį bala – susiviliočiau ne tik aš.
Juo labiau kad tokiame mažame (B segmento) automobilyje nepašykštėta išmaniųjų technologijų, padedančių saugiai vairuoti: išmanioji aplinkinio vaizdo sistema (keturios kameros sukuria virtualų 360 laipsnių vaizdą), eismo juostos palaikymo, avarinio stabdymo sistemos – pastarosios išbandyti, laimei, neteko, ir kitos, iki šiol čiupinėtos tik didesniuose automobiliuose.